Nebijoti jaudulio prieš varžybas – priešingai, paversti jį savo sąjungininku. Mąstyti pozityviai ir tikėti, kad esi stiprus. Visada turėti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Tai patarimai, kuriais su Lietuvos mokyklų žaidynių čempionais tapti siekiančiais vaikais bei juos motyvuoti norinčiais tėvais dalijasi Londono olimpinių žaidynių čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė ir bronzos medalininkas imtynininkas Aleksandras Kazakevičius, teigiama pranešime spaudai.
Patarimai sportą mylintiems Lietuvos vaikams pravers jau artimiausią šeštadienį, vasario 14 d., Druskininkuose vyksiančio „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio dalyviams. Būtent šią dieną įvyks Lietuvos mokyklų žaidynių, anksčiau besivadinusių Lietuvos mokinių olimpiniu festivaliu, žiemos sporto šakų varžybų finalas. Jame dalyvaus apie 400 mokinių iš visos Lietuvos.
L. Asadauskaitę motyvuoja begalinis noras laimėti
Olimpinė ir pasaulio čempionė Laura Asadauskaitė sako, kad dabar didžiausia motyvacija prieš varžybas – begalinis noras laimėti. Tuo tarpu vaikystėje ją labiausiai įkvėpdavo stipresni varžovai – matydama juos, sportininkė norėdavo būti tokia, kaip jie, o gal ir dar stipresne.
„Mane vaikystėje motyvavo tėvai, kurie nuolat skatino mane sportuoti. Esu jiems už tai labai dėkinga. Taip pat labai džiaugiuosi ir treneriais, kurie padėjo man mano sportinėje karjeroje. Didelę įtaką karjeroje man darė ir draugai. Na, o vėliau, kai prasidėjo geri rezultatai, motyvacijos iš šalies nebereikėjo – pati norėjau visose varžybose pasirodyti kuo geriau, pasiekti kuo daugiau. Todėl manau, kad svarbiausia laiku vaiką nukreipti tinkama kryptimi ir palaikyti tik jam pradedant sportuoti, kad jis nesustotų pačioje kelio pradžioje“, – sako L. Asadauskaitė.
Anot penkiakovininkės, kiekvienas sportuojantis vaikas pirmiausia turi suprasti, kad startinio jaudulio prieš varžybas nereikia bijoti – tai natūrali būsena. Su jauduliu, sako sportininkė, reikia susigyventi, neleisti jam užvaldyti minčių ir galvoti apie tai, ką reikia padaryti per varžybas.
„Būtina galvoti pozityvius dalykus – aš nugalėsiu, aš esu stiprus ir panašiai. Psichologinis nusiteikimas toks pats svarbus kaip ir fizinis pasiruošimas. Jokiu būdu negalima galvoti priešingai, nes blogos mintys užvaldys“, –pataria Lietuvos mokyklų žaidynių dalyviams sportininkė.
A. Kazakevičius: svarbu aiškiai sau liepti nepasiduoti
Imtynininkas, Londono olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Aleksandras Kazakevičius teigia, kad jam prieš prasidedant kovai geriausia motyvacija yra aiškiai sau pasakyti, kad jokiu būdu negalima pasiduoti ir trauktis atgal. Taip pat jis sako prieš pat varžybas visada apmąstantis praktinius dalykus – kaip vyks kova, kokios taktikos reikia laikytis.
Karjeros pradžioje, prisimena imtynininkas, didžiausia motyvacija jam buvo treneris, kuris visuomet rasdavo tinkamų įkvepiančių frazių. A. Kazakevičių ypač gerai motyvuodavo palyginimai – treneris jam sakydavo, kad jei sportuos ir stengsis, taps stiprus, gražus, panašus į vaikystės idealus.
„Iki šiol gerai atmenu trenerio žodžius: Aleksandrai, sportuok, nes jei sportuosi, tu daug pasieksi, tave žinos ir gerbs ir visi. Tas mane motyvuodavo, kaskart atėjęs į treniruotę norėdavau padaryti vis daugiau ir daugiau. Bėgant metams tai padėjo tobulėti. Visada turėjau konkretų tikslą: iš stengiausi daug pasiekti savo mieste, tada rajone, tada apskrityje ir taip toliau – iki pat olimpinių viršūnių“, – sako imtynininkas.
Panaši motyvacija, anot A. Kazakevičiaus, tinkama ir dabar sporto būrelius lankantiems ar varžyboms besiruošiantiems vaikams. Imtynininkas teigia, kad pirmiausia vaikus palaikyti turi tėvai, paskatindami rinktis sporto šaką pagal pomėgius ir toliau aktyviai domėdamiesi jų pasiekimais – tada ir vaikas labiau norės sportuoti. Kaip ir L. Asadauskaitė, imtynininkas akcentuoja psichologinio pasiruošimo svarbą.
„Tam, kad vaikas prieš varžybas „nesudegtų“ ir nepamirštų visko, ką išmoko treniruotėse, jis turi būti psichologiškai pasiruošęs. Dėl to reikia nuosekliai dirbti. Čia praverčia bendravimas su psichologais, galinčiais pakeisti vaiko mąstymą taip, kad publika jį kaip tik dar labiau įkvėptų ir skatintų kuo geriau pasirodyti, o ne keltų paralyžiuojančią baimę. Aišku, idealiu atveju toks psichologas yra pats vaiko treneris“, – sako A. Kazakevičius.
