Olimpiadų simboliai gal ir nėra tokie dramatiški, kaip jų atidarymo ceremonijos, ar tokie įsimintini, kaip atletų pasiekti rekordai, tačiau jie – būtinas kiekvienų žaidynių akcentas.
Nors olimpinių žaidynių talismanas, be jokios abejonės, yra pirmiausia pinigus uždirbantis rinkodaros produktas, negalima paneigti, jog jis taip pat tapo ir didžiausią sporto renginį planetoje organizuojančios šalies geros valios simboliu. Taip pat galimybe sporto mėgėjams pajusti olimpinę dvasią varžyboms dar nė neprasidėjus. Juk tai, kas teikia malonumą publikai, organizatoriams duoda pelną.
Nudažyti visomis spalvomis nesiryžo
Kurtas specialiai panašus į taksą – populiariausią šunų veislę Bavarijoje, – Valdis buvo liūdnai pagarsėjusių 1972 metų Miuncheno vasaros olimpinių žaidynių talismanas. Nedaug kas žino, jog olimpinį taksą nupiešė grafikas Otlas Aikeris – tas pats žmogus, sukūręs garsųjį oro linijų kompanijos „Lufthansa“ logotipą.
Dar vienas Valdžio ypatumas: pagal sumanymą šunelis turėjo būti išpaišytas visomis penkiomis olimpinių žiedų spalvomis, tačiau galiausiai jų liko tik trys – žaidynių šeimininkai vokiečiai atsisakė raudonos ir juodos, nes tai oficialiosios nacių partijos spalvos.
Miuncheno olimpiados talismanas taksas Valdis (nuotr. Organizatorių)
Ilgas atsisveikinimas su Miša
1980-ųjų Maskvos vasaros olimpinės žaidynės buvo vienos skandalingiausių istorijoje tuo, kad jas boikotavo Jungtinės Amerikos Valstijos, taip išreiškusios protestą prieš sovietų invaziją į Afganistaną. Tačiau šios žaidynės išsiskyrė ir vienu įsimintiniausių talismanų – lokiu Miša.
Tradiciniam grėsmingajam Rusijos simboliui švelnesnį ir simpatiškesnį įvaizdį specialiai ta proga parūpino žinomas to meto vaikiškų knygelių iliustruotojas Viktoras Čižikovas. Jo darbas buvo toks sėkmingas, kad net ir žaidynėms pasibaigus žmonės niekaip negalėjo pamiršti Mišos – taigi olimpinis lokiukas gavo savo nuosavą animacinį serialą.
Maskvos olimpiados talismanas meškiukas Miša (nuotr. Organizatorių)
Naudojosi ir „Disney“ ištekliais
1984 metų Los Andželo vasaros olimpiados talismaną Plikagalvį Erelį Semą sukūrė tikras tokio darbo profesionalas – „Disney“ kino studijos dailininkas C. Robertas Muras. Šiam personažui, stulbinamai (ir neatsitiktinai) panašiam į amerikietiškąjį Dėdę Semą, taip pat kaip ir rusiškam Mišai, ilgainiui buvo pradėtas kurti animacinis serialas, tačiau rodomas jis kažkodėl buvo tik Japonijoje.
Los Andželo olimpiados talismanas Plikagalvis Erelis Semas (nuotr. Organizatorių)
Panašumas – dar ne įrodymas
Seule, Pietų Korėjoje, vykusioms 1988-ųjų vasaros olimpinėms žaidynėms dailininkas Kim Hjunas sukūrė tigriuką Hodorį. Nors talismanas buvo akivaizdžiai nusižiūrėtas nuo ant vienos labai garsios amerikiečių kompanijos, gaminančios sausus pusryčius, dėžutės besipuikuojančio tigro, Hodori „gimdytojas“ dievagojosi įkvėpimo sėmęsis iš nykstančios rūšies – Amūro tigrų.
Įdomu tai, kad iš pradžių Seulo žaidynėms buvo nupiešti du dryžuotieji talismanai: be tigro, dar buvo ir tigrė Hosuni. Tačiau Hodori pasirodė esąs populiaresnis iš poros, ir tigrei beliko tenkintis, vaizdžiai tariant, olimpiniu sidabru.
Seulo olimpiados talismanas tigras Hodoris (nuotr. Organizatorių)
Pikaso stiliumi
1992-ųjų Barselonos olimpinių žaidynių simboliu ir vėl tapo šuo. Piešiant Kobį, dailininkui animatoriui Chavjerui Mariskaliui pozavo, jei taip galima pasakyti, Katalonijos aviganis. Tačiau kūrėjo tikslas, matyt, buvo nutolti kiek įmanoma toliau nuo minkštučių ir meilučių 9-ojo dešimtmečio olimpiadų talismanų, todėl Kobį jis nupiešė Pablo Pikaso kubizmo stiliumi.
Pagal poreikį dėvėjęs tai kostiumą, tai nieko daugiau, išskyrus nuosavą kailį, Ispanijos olimpinių organizacinių ambicijų simbolis buvo ne tik labai populiarus tarp žiūrovų, bet ir tarp rėmėjų, o tai garantavo jam tolesnį gyvavimą televizijos reklamose bei animaciniuose filmukuose.
Barselonos olimpiados talismanas šuo Kobis (nuotr. Organizatorių)
Pirmasis kompiuterinis
1996 metų Atlantos žaidynių talismano Izio oficialus vardas buvo Whatizit, stilizuotu amerikietiškuoju žargonu reiškęs daugmaž „Ką yra?!“ Bet ne tai buvo tikrasis proveržis simbolių kūrimo istorijoje, o faktas, kad Izis tapo pirmuoju žaidynių talismanu, sukurtu naudojant kompiuterinę animaciją.
Dar viena esminė naujovė buvo tai, kad pirmąkart istorijoje olimpiados simbolis nebuvo nei aiškiai apibrėžtas žmogus, nei koks nors gyvūnas. Tai didžia dalimi nulėmė ir kitą Izio „rekordą“: Atlantos mieste gyvenančio ir dirbančio dizainerio Džono Rajeno abstrakčiojo meno pavyzdys tapo labiausiai išjuoktu visų laikų olimpiadų simboliu – dauguma kritikų sutarė, jog Izis panašus į siaubingai nenusisekusio genetinio eksperimento auką.
Atlantos olimpiados talismanąs Izis (nuotr. Organizatorių)
Trys plius dar vienas
Lietuvių džiaugsmingai prisimenamos 2000-ųjų Sidnėjaus vasaros olimpinės žaidynės turėjo visą būrį talismanų, sukurtų išskirtiniausių Australijos gyvūnijos pasaulio atstovų garbei.
Sidas buvo ančiasnapis, gavęs gausiausiai apgyvendinto šalies miesto ir žaidynių šeimininko Sidnėjaus vardą: jis simbolizavo Australijos gamtą ir jos žmonių energiją. Dar buvo Milė – echidna, simbolizavusi naujojo tūkstantmečio pradžią, ir kukabara (besijuokiantis Australijos paukštis) Olis – olimpinės dvasios įsikūnijimas.
Sidnėjaus olimpiados talismanai (nuotr. Organizatorių)
Tačiau visų šių talismanų populiarumas net kartu sudėjus nė iš tolo neprilygo jų satyriškajam kolegai Vombatui – Storajam Užpakaliui, karikatūristo iš Sidnėjaus Polo Niuvelo ir žinomų Australijos komikų dueto „Roy & HG“ vaizduotės vaisiui.
Neoficialus, bet populiariausias Sidnėjaus olimpiados talistamanas – vombatas Fatso (nuotr. (nuotr. Organizatorių)
Istorinių aliuzijų neįvertino
Sukurti 2004 metų Atėnų vasaros olimpiados talismanus graikų dailininką Spirosą Gogosą įkvėpė Atėnė, išminties deivė ir Graikijos sostinės globėja, ir Febas – šviesos ir muzikos dievas.
Pagal kūrėjo sumanymą, Atėnė ir Febas turėjo tuo pat metu panašėti ir į šiuolaikinius vaikus, ir į antikines degto molio skulptūrėles. Deja, bandymas nuklysti į senovės Graikijos kultūros lankas, kaip paaiškėjo, buvo itin nepopuliarus sprendimas – kritikai jį pasmerkė kaip valstybės stereotipizavimą.
Atėnų olimpiados talistamanai (nuotr. Organizatorių)
Kad visiems užtektų
Žinant, kiek gyventojų turi Kinija, veikiausiai nereikėjo ir stebėtis, kai 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių organizatoriai pristatė visą tuntą talismanų.
Jei tikėtume legenda, dailininkas, kurdamas juos, patyrė du infarktus. Tačiau pastangos to buvo vertos: pastarąją vasaros olimpiadą simbolizavo net penki veikėjai – Bei Bei, Džing Džing, Huan Huan, Jing Jing ir Ni Ni. Visi kartu jie buvo pavadinti Fuva, arba sėkmę nešančiomis lėlėmis.
Kiekviena iš lėlių atstovavo skirtingam žemynui, skirtingai sporto šakai ir skirtingai stichijai. Huan Huan, pavyzdžiui, buvo abiejų Amerikų ir visų sporto šakų, susijusių su kamuoliu ar rakete, taip pat ugnies stichijos simbolis.
Pekino olimpiados talistamanai (nuotr. Organizatorių)
Parengė Sergejus STONKUS
