Kauno „Žalgirio“ aukštaūgiui Omarui Samhanui paskutinieji metai koledže buvo tarsi saldus sapnas. Amerikiečio vedama „Saint Mary's Gaels“ komanda pateko tarp 16–os stipriausių NCAA lygos komandų, o O. Samhano individuali statistika buvo daugiau nei įspūdinga – vidutiniškai pelnoma 21,3 taško, atkovojama 10,9 kamuolio bei blokuojama net 2,9 varžovų metimo.
Nepaisant sėkmingo sezono, O. Samhanui nepavyko praverti NBA durų ir aukštaūgis nusprendė iškeisti saulėtą Kaliforniją į Lietuvą. Pirmasis pusmetis O. Samhanui Kauno „Žalgirio“ komandoje nebuvo itin mielas – amerikietis epizodiškai pasirodydavo aikštelėje ir nė iš pažiūros nepriminė „Žvėries“ („The Beast" – O. Samhano pravardė JAV – aut. past.), kuris buvo sunkiai sulaikomas NCAA lygos aikštelėse.
Visgi O. Samhanas nesiruošia nukabinti nosies ir teigia, kad net ir esant tokiai situacijai, „Žalgirio" neiškeistų į jokią kitą komandą.
– Kurie prisiminimai iš koledžo laikų jums yra patys įsimintiniausi?
– Žinoma, patekimas tarp šešiolikos stipriausių NCAA komandų. Būtų buvę šaunu laimėti čempionatą, tačiau tik viena komanda gali tai padaryti. Visgi mes padarėme didžiulį darbą ir džiaugiuosi, kad būtent taip viską užbaigėme kartu su savo koledžo draugais.
– Ar tikėjotės, kad po sėkmingų paskutiniųjų metų koledže jums pavyks patekti į NBA lygą?
– Tikrai tikėjausi. Jaučiau, kad padariau pakankamai, jog būčiau pašauktas NBA naujokų biržoje ir patekčiau į NBA lygą. Dėl kažkokių priežasčių, komandų vadovai taip nemanė bei rinkosi žaidėjus, prieš kuriuos pats neblogai rungtyniavau. Buvo sunku su tuo susitaikyti.
– Greičiausiai sulaukei ne vieno pasiūlymo iš Europos klubų. Kodėl pasirinkai „Žalgirį" ir nusprendei persikelti į Lietuvą?
– Norėjau vykti į šalį, kurios žmonėms rūpi krepšinis. Nenorėjau vykti į futbolo šalį, kurioje mažiau domimasi krepšiniu ir žiūrovai nesirenka į tribūnas. Norėjau vykti ten, kur krepšinis yra mylimass ir žinoma, Lietuva buvo mano sąrašo viršuje. Kartu su „Žalgiriu“ turiu galimybę žaisti Eurolygoje bei Top 16 etape. Kelios komandos man pasiūlė daugiau pinigų, tačiau girdėjau, kad “Žalgiris“ būtų mano geriausias pasirinkimas.
– Ar Europa yra kitokia nei tikėjaisi?
– Ji labai kitokia. Pradžioje buvo labai sunku, kadangi niekada nesu buvęs už JAV ribų. Persikėliau iš Kalifornijos į Lietuvą ir turėjau prie to priprasti. Dabar jau žinau, kur viskas yra, žinau vietas, kuriose mėgstu valgyti. Esu čia jau penkis mėnesius ir aš tuo mėgaujuosi.
– Teko matyti nuotrauką, kur jūs vaikščiojate dėvėdamas šortus, nors lauke – minusinė temperatūra. Atrodo, kad nebijote nei sniego, nei šalčio.
– Čia šalta, tačiau mažai vaikštau, dažniausiai keliauju mašina, todėl dėviu šortus. Man yra keista nedėvėti šortų (juokiasi). Net šiandien treniruotės metu treneris liepė užsivilkti kelnes arba susirgsiu, tačiau aš visad dėviu šortus. Jie mano, kad tai keista, tačiau tai yra tai, ką aš darau visą gyvenimą.
– Kaip mėgstate Kaune leisti savo laisvalaikį?
– Mėgstu vykti į prekybos centrą, kur galima rasti viską – boulingą, restoranus ar kino teatrą. Gyvenu tame pačiame pastate, kaip ir mano geriausias komandos draugas Martynas Pocius, todėl daug ką darome drauge.
– Esate vienas iš keturių amerikiečių „Žalgirio" klube, ar tai palengvina tavo gyvenimą Kaune?
– Tai labai padeda, ypač kai jie – vyresni. Marcusas Brownas jau ilgai rungtyniauja Europoje ir itin daug žino apie krepšinį. DeJuanas Collinsas, Travisas Watsonas, Marcusas – jie visi žaidė „Žalgiryje" mažiausiai metus, todėl jie puikiai pažįsta Kauną bei Lietuvą. Tai tikrai padeda.
– Pirmojoje sezono pusėje aikštelėje praleisdavote itin mažai laiko, kaip sudėtinga krepšininkui yra sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio?
– Labai sunku negauti žaidybinio laiko. Pirmoji sezono pusė nesusiklostė taip, kaip norėjau, tačiau aš tobulėju. Numečiau svorio ir pripratau prie žaidimo. Manau, antrojoje sezono pusėje galėsiu būti naudingesnis. Pastaruoju metu dažniau pasirodydavau aikštelėje ir jaučiuosi geriau. Prisimenu kai pirmą kartą išėjau į aikštelę, žaidėme prieš gerą komandą ir elgiausi nervingai. Dabar aš ramus. Manau, kad Top 16 etape būsiu tokioje formoje, kokioje norėčiau būti. Norėčiau, kad pirmoje sezono pusėje būčiau gavęs daugiau žaidybinio laiko, tačiau dabar noriu būti geroje formoje. Dabar pažįstu savo komandos draugus ir viskas yra gerai.
– Ar tikėjotės, kad pasitraukus Aco Petrovičiui, gausite daugiau progų pasireikšti?
– Naujasis treneris suteikė daugiau žaidybinio laiko. Aco mane daug ko išmokė, tačiau dėl kažkokių priežasčių jis manimi nepasitikėjo. Džiaugiuosi, kad Grigas pasitikėjo manimi, nes labai sudėtinga žaisti vadovaujant treneriui, kuris tavimi nepasitiki.
– Ką manote apie „Žalgirio" šansus žengti toliau nei Top 16 etapas?
– Manau, turime puikius šansus patekti į atkrintamąsias varžybas arba į finalinį ketvertą. Jei pasiektume finalinį ketvertą, manau, visi būtų laimingi. Žinoma, visų pirma turime pasiekti atkrintamąsias, tačiau mūsų tikslas – būti finaliniame ketverte. Mūsų grupėje – geros komandos, tačiau mes jas galime įveikti. Galime įveikti bet kurią komandą ir vienintelis klubas, kurio nesugebėjome palaužti buvo Tel Avivo „Maccabi". Priprantame prie trenerio, prie naujoko, prie Mirzos Begičiaus praradimo, tad kai visi jausimės gerai, turėsime puikias gerai pasirodyti atkrintamosiose.
– Kokia buvo komandos reakcija, kai M. Beigičius nusprendė nutraukti kontraktą bei susirasti naują komandą?
– Mes mylime Mirzą. Mes visi ištvėrėme treniruočių stovyklas ir mūsų komanda – labai artima, nesvarbu, kas esi, serbas, lietuvis ar amerikietis. Jam buvo sunku išvykti, jis niekam nepasakė sudie. Kai kurie iš mūsų kalbėjomės su Mirza ir jis mano, kad taip bus geriau jam ir jo šeimai. Manau, daugelis vyrukų jį supranta, tačiau tai mus susilpnino prieš pat Top 16 etapą. Linkiu jam paties geriausio, tačiau kai žaisime tarpusavyje, aš jį įveiksiu (juokiasi).
– Kaip visos šios naujienos – M. Begičiaus išvykimas, D. Šalengos teigiamas dopingo testas – paveikė komandą?
– Pralaimėjome kelias rungtynes, naujas treneris, Mirza ir Šalenga... Komandai sunku, bet manau, kad išsikapstysime. Nemažai mūsų komandos narių žaidžia rinktinėse, kur jie patiria spaudimą, todėl ši patirtis mums padeda. Turime vyresnių žaidėjų, kurie jau yra tai patyrė. Visgi visada sunku bet kuriuo metu netekti komandos draugo.
– Ar galėtumėte praleisti visus tris metus, kaip numatyta kontrakte, „Žalgiryje"?
– Galėčiau. Manau, palikčiau Kauną tik dėl galimybės rungtyniauti NBA. Nemanau, kad kitos Europos komandos galėtų pasiūlyti kažką kitokio. Manau, tobulėju. Svarbiausia, tobulėti ir toliau dirbti.
