Baltosios olimpiados savo istoriją skaičiuoja nuo 1924-ųjų žiemos sporto festivalio Prancūzijoje. Tad po poros metų žiemos olimpinių žaidynių rengėjai minės 100-mečio sukaktį.
Prieš Pekine įžiebiant olimpinę ugnį portalas tv3.lt siūlo prisiminti įsimintinas žiemos olimpinių žaidynių akimirkas.
Pirmosios žaidynės
Pačios pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais pietryčių Prancūzijos Alpių kurorte Šamoni, esančiame Monblano papėdėje. Mėgėjiškas varžybas organizavo Prancūzijos olimpinis komitetas, o jos iš pradžių vadintos „Tarptautine žiemos sporto savaite“.
Žaidynių atidarymo ceremoniją žiūrėkite ČIA:
Renginiui sulaukus didelio populiarumo, po metų Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) jam suteikė pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių statusą.
Pirmoje žiemos olimpiadoje rungėsi 258 sportininkai iš 16 valstybių, jie kovojo 6 sporto šakose ir išsidalino 16 medalių komplektų.
Aukso medalis Šamoni buvo įteiktas sportininkui, kuris olimpiadoje nesivaržė. Olimpinių žaidynių tėvu vadinamas Pierre'as de Coubertinas auksu apdovanojo britų alpinistą Charlesą Granville'ą Bruce'ą, 1922-aisiais įkopusį į Everestą.
Vienas 1924 metų olimpiados šuolių su slidėmis bronzos medalis buvo įteiktas tik praėjus 50 metų. Šioje rungtyje trečią vietą užėmė norvegas Thorleifas Haugas. Bet 1974 metais slidinėjimo istorikas Jakobas Vaage'as varžybų protokoluose atrado klaidą ir nustatė, kad Šamoni ketvirtas likęs amerikietis Andersas Haugenas surinko daugiau taškų už Th. Haugą. Klaidą pripažino ir IOC vadovai, 1974-aisiais bronzos medalį perdavę Th. Haugo dukrai.
Iki pat 1992-ųjų žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais. Tik tuomet IOC pakeitė olimpiadų periodiškumą ir vasaros bei žiemos žaidynes ėmė rengti kas dvejus metus.
Žiemos sporto karaliai
Norvegai yra pripažinti žiemos sporto karaliai. 5,4 mln. gyventojų tauta tvirtai pirmauja visų laikų žiemos olimpiadų medalių įskaitoje. Per 23 žiemos žaidynes Norvegija iškovojo 368 medalius, iš jų 132 – aukso. Po norvegų rikiuojasi JAV (305 medaliai, 105 aukso) ir Vokietija (240 medalių, 92 aukso).
Įdomu, kad pasaulyje yra tik trys valstybės, kurių atletai laimėjo daugiau žiemos olimpinių medalių, nei vasaros. Be Norvegijos tai padarė Austrijos ir Lichtenšteino sportininkai.
JAV lieka vienintele valstybe, pelniusia aukso medalius kiekvienose iš 23 žiemos olimpinių žaidynių. Norvegai be aukso grįžo iš 1988-ųjų Kalgario žaidynių (3 sidabro ir 2 bronzos), bet skambiai susigrąžino šlovę jau po ketverių metų Albervilyje (9 aukso, 6 sidabro ir 5 bronzos).
Labiausiai tituluota žiemos olimpietė – Norvegijos slidininkė Marit Bjorgen. Ji laimėjo 15 medalių (8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos).
Daugiausiai apdovanojimų susižėręs žiemos olimpietis, be abejo, taip pat iš Norvegijos. Tai biatlono karaliumi pramintas Ole Einaras Bjorndalenas. Jo kolekcijoje – 13 medalių (8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos). 2002-aisiais Solt Leik Sityje O. E. Bjorndalenas olimpiniu čempionu tapo net 4 kartus.
Čekijos sportininkė Ester Ledecka tapo pirmuoju žmogumi, per vienas olimpines žaidynes iškovojusiu du aukso medalius skirtingose sporto šakose. 2018 m. Pjongčange E. Ledecka laimėjo kalnų slidinėjimo ir snieglenčių varžybas.
Pripažinimas po 82 metų
Šachmatai ant ledo. Taip vadinama taktinė sporto šaka akmenslydis (kerlingas). Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijos valstybėse populiarus sportas reikalauja gerų taktinių sprendimų, kai dvi komandos ledo aikštelėje leidžia 20 kg sveriančius poliruoto granito akmenis taip, kad jie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio epicentro ir išmuštų varžovų akmenis.
Akmenslydis į olimpinę programą įtrauktas 1998 m. Nagano olimpiadoje. Bet jo ištakos – gerokai senesnės. Akmenslydį britai žaidė dar XIX amžiuje.
1924 m. pirmojoje žiemos olimpiadoje Šamoni akmenslydis demonstruotas kaip parodomoji sporto šaka. O turnyre dalyvavo tik keturios komandos, dvi iš jų – Švedijos.
Tik 2006 metais IOC pripažino akmenslydį oficialia 1924 m. olimpiados programos dalimi. IOC tokį sprendimą priėmė po škotų dienraščio „The Herald“ atlikto tyrimo. „The Herald“, bendradarbiaudami su 1924 metų Didžiosios Britanijos vyrų akmenslydžio rinktinės artimaisiais, įrodė, kad pirmojoje olimpiadoje ši sporto šaka nebuvo parodomoji.
Tad prabėgus net 82 metams britų akmenslydžio rinktinės nariai buvo oficialiai pripažinti pirmosios olimpiados nugalėtojais.
Žaibiškas greitis
Olimpiados žiūrovai mėgsta stebėti rogučių sporto varžybas dėl jose fiksuojamų įspūdingų greičių. Klasikinių rogučių trasoje atletai geba pasiekti net 144 km/h greitį.
Skeletono varžybose, kur sportininkai skrieja rogutes užgulę priekine kūno dalimi, išvystomas 130 km/h greitis.
Sunkesni ir mažiau manevringi bobslėjaus rogių ekipažai nusileidimo pike įsibėgėja net iki 130-140 km/h.
Ateinančiose žaidynėse rogučių sporto varžybos turėtų būti dar efektingesnės. Pekino olimpiados skeletono trasoje pirmą kartą bus įrengtas 180 laipsnių posūkis.
Dar greičiau ledo ritulio varžybose po areną skraido žaidimo įrankis. Didžiausia jėga pasižyminčių ritulininkų smūgiuotas ritulys gali pasiekti 160 km/h greitį.
O štai įspūdingais vaizdais kerinti šuolių su slidėmis rungtis kvapą užgniaužti gali nebent stebint sportininkų šuolius televizijos ekrane. Realybėje viskas kiek kitaip. Atsispyrę nuo tramplino, šuolininkai nepakyla aukščiau nei 6 metrus nuo trasos paviršiaus.
Ilgaamžis japonas
Šuoliai su slidėmis ypač mėgstami Suomijoje, Lenkijoje, Japonijoje. Lenkai vis dar žavisi daugkartiniu pasaulio čempionu, trijų olimpinių sidabro medalių laimėtoju Adamu Malyszu. Japonijoje gyva legenda laikomas nepailstantis šuolininkas 49-erių Noriaki Kasai.
N. Kasai sportinę karjerą baigė tik užpernai, būdamas jau 47 metų.
Pasaulio taurės varžybose šis japonas varžėsi 31 sezoną ir dalyvavo net aštuoneriose žiemos olimpinėse žaidynėse: nuo 1992-ųjų Albervilio iki 2018-ųjų Pjongčango. Jokiam kitam sportininkui nėra pavykę to padaryti.
Daugkartinio Japonijos rekordininko didžiausi pasiekimai – sidabro medaliai 1994 m. Lilehamerio ir 2014 m. Sočio žaidynėse bei komandinė bronza Sočyje.
Sočio olimpiadoje N. Kasai tapo vyriausiu šuolininku su slidėmis, iškovojusiu olimpinį medalį. Šlovės dieną jis buvo 41 metų ir 254 dienų amžiaus.
„Jei būčiau iškovojęs auksą, būčiau tapęs legenda“, – ši N. Kasai frazė Sočyje pralinksmino visus.
Pjongčango žaidynės jam buvo aštuntosios, o ilgą sportinę karjerą baigė 2020 metų pavasarį, 640 kartų sudalyvavęs oficialiose šuolių su slidėmis varžybose. Tai – pasaulio rekordas.
Paklaustas apie savo ilgaamžiškumo paslaptį, N. Kasai atsakė paprastai: „Niekada nepasiduok ir tavo svajonės išsipildys“.
35 poros slidžių
Inventorius kiekvienam slidininkui – šventas dalykas, reikalaujantis kruopščios paprastiems žiūrovams nepastebimos priežiūros bei atrankos.
2018 m. Pjongčango žiemos žaidynėse JAV kalnų slidininkė Mikaela Shiffrin nustebino visus, į olimpiadą atsivežusi net 35 poras slidžių.
Kadangi M. Shiffrin paprastai dalyvauja keliose kalnų slidinėjimo ir slalomo rungtyse, jai reikalingas platus slidžių pasirinkimas, priklausomai distancijos ilgio, trasos pasvirimo, posūkių kampų ir kitų charakteristikų. Be to, kiekviena slidžių pora turi kitokį protektoriaus raštą, prisitaikantį prie skirtingos sniego struktūros bei oro temperatūros.
M. Shiffrin personalo komandoje dirbantis slidinėjimo technikas Kimas Erlandssonas sezono metu pluša be išeiginių ir su visu inventoriumi į oro uostą atvyksta gerokai iki skrydžio. Specialistas nenori pavėluoti, kad apsaugos darbuotojai spėtų atlikti būtiną patikrą ir įsitikintų, jog tarp gausaus inventoriaus nėra paslėpta draudžiamų medžiagų ar kontrabandos.
Parinkęs tinkamas slides konkrečiai trasai, K. Erlandssonas dar turi jas patepti specialiu vašku. Tokios smulkios detalės distancijos finiše gali suteikti papildomų dešimtųjų ar net šimtųjų sekundės dalių pranašumą prieš varžoves.
„Tai sunkus darbas, bet labai reikalingas“, – Pjongčange žurnalistams aiškino M. Shiffrin.
Jos technikas kiekvienos slidžių poros charakteristikas žymisi specialioje užrašinėje, kurią vadina inventoriaus biblija.
M. Shiffrin atskleidė, kad į pasaulio taurės varžybų etapus vežiojasi net 70 slidžių porų, kai jos varžovės – „tik“ po 25-40. Bet Pjongčango žaidynėse savo inventorių sumažino perpus.
Kruopštus darbas ir pasiruošimas davė saldžių vaisių: Pjongčange amerikietė tapo slalomo milžino rungties olimpine čempione, o kombinuoto slalomo rungtyje laimėjo sidabrą.
26 metų M. Shiffrin kalnų slidinėjimo gerbėjai išvys ir Pekino trasose.
Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą stebėkite čia:
Visas olimpines naujienas rasite čia.
