Ji pasidžiaugė, kad lietuvaičių, vykstančių į tarptautines varžybas, gretos nuolat auga. „Atsirado daugiau komercinių turnyrų, sportininkai turi iš ko rinktis: Norvegija, Švedija, Ispanija, Danija. Viskas priklauso tik nuo atletų piniginių dydžių“, - „Skype“ pokalbio metu šypsojosi Flensburge (Vokietija) gyvenanti sportininkė.
Jos teigimu, rudens sezonas fitneso pasaulyje yra prestižiškesnis. „Rudenį vyksta pasaulio taurės varžybos, pasaulio čempionatas, „Arnold Classic“. Mano planai? Manau, bandysiu apsukti savo ciklą – ant scenos lipsiu kitą pavasarį. Tris metus varžybose dalyvaudavau tik rudenį, todėl šįkart kurpiu planą pasirodyti 2016-ųjų pavasarį“, - pasakojo R. Marcinkutė.
Kodėl praleidi rudens varžybas? - paklausiau sportininkės.
Negali apie tai rašyti.
Renata, nuotraukas visi tavo mato. Ne vienas jau pastebėjo šiokius tokius pokyčius.
Praleidžiu varžybas, kadangi reikia atsigauti po operacijos. O jeigu tiksliau: turiu atsigauti po krūtų didinimo operacijos. Tam reikia daug laiko... Štai ir pasakiau.
Kodėl pasiryžai tokiai operacijai?
Noriu atitikti tarptautinius standartus varžybose. Jau yra ne viena publikacija, kuriose rašoma, ką nori matyti teisėjai ant scenos. Jie nori matyti estetiką ir gražų bendrą vaizdą. Mačiau daug tarptautinių varžybų, ne kartą pastebėjau, kad finaliniame šešete stovėdavau viena mergina be krūtinės. Visada taip. Anksčiau tai man netrukdė laimėti titulų, bet norėdama eiti toliau privalau atitikti visus grožio standartus. Labai džiaugiuosi, kad tam pasiryžau...
Bet anksčiau visada labai skeptiškai žiūrėjai į dirbtines krūtis.
Po rudens sezono peržiūrėjau visas savo nuotraukas, pasakiau sau „Viskas, reikia“. Ši mintis galvoje brendo jau penkis metus. Tai nebuvo vienos akimirkos apsisprendimas.
Ar jau pripratai?
Bandau (juokiasi). Pasikeitė mano daromų pratimų technika. Pirmas šešias savaites po operacijos man buvo draudžiama sportuoti, vėliau gydytojai leido po truputį judinti kojas, pilvą. Po dviejų mėnesių jau galėjau pradėti daryti rankų ir pečių treniruotes. Praėjo trys mėnesiai, dabar jau darau viską, bet nedirbu su maksimaliais svoriais.
Kodėl apie tai bijojai kalbėti anksčiau?
Nes Lietuvoje vis dar labai skeptiškai yra žiūrima į grožio operacijas. Kitose šalyje į tai yra žiūrima kur kas paprasčiau. Bijojau ir sportininkių, kurios propaguoja natūralumą reakcijos. Deja, aš puikiai suprantu vieną dalyką: tai, ko tau trūksta, gali padaryti.
Bet vėliau gali užsimanyti ir kitokio užpakalio...
Mūsų sporte subinės dirbtinu būdu nepadarysi. Pasitobulinti galima nebent krūtinę, veidą. Raumenyno nesukursi ant grožio chirurgo stalo.
OK, keičiame temą: ar jau apsipratai Vokietijoje?
Čia daug sportuojančių žmonių, daug gerų sporto salių. Man čia patinka. Dabar mokausi vokiečių kalbą. Visai netrukus pradėsiu lankyti pamokas, nes turiu planų dirbti čia sporto klube trenere. Turiu ir dabar klientų...
Juk vokiškai kalbėti jau mokėjai?
Aš moku, tačiau tikiuosi pramokti kalbėti laisvai. Susišneku, bet noriu tai daryti taisyklingai, nenoriu čia būti trečiarūšė. Turiu planų išsilaikyti trenerio licenziją, sulaukiau darbo pasiūlymo.
Kaip vokiečiai priėmė?
Žinau vieną dalyką, viskas priklauso nuo tavęs paties. Aš čia neturiu jokių problemų, vokiečiai vertina žmonės už jų veiklą. Jeigu sugebi save pateikti, jokių problemų nebus. Dabar paklausi, ar negalvoju apie pilietybę? Žinai, dvigubos pilietybės turėti negalima. Nesiruošiu išsižadėti Lietuvos.
