Šeštadienio vakarą vienintelis čempionato susitikimas įvyks Pasvalyje, kur šeimininkai priims Kėdainių ekipos iššūkį. Po dvejų skaudžių pralaimėjimų namuose Gedimino Petrausko auklėtiniai bandys reabilituotis prieš Pasvalio komandą antrąsyk triumfuoti išvykoje. Šio mėnesio pradžioje savo pirmąjį laimėjimą išvykoje kėdainiečiai taip pat pasiekė Pasvalyje, kuomet vietos klubą įveikė 101:91.
Abi komandos šiame sezone pasidalino po vieną pergalę, o paskutinę intriguojančią šių komandų dvikovą nuo 17.00 val. stebėkite per BTV televiziją ir Go3.
Prieš artėjančias rungtynes LKL akademija powered by Citadele pakalbino Kėdainių klubo puolėją Igną Vaitkų. Pokalbyje krepšininkas išsamiai papasakojo apie kapitono role bei išskyrė pagrindinį komandos lyderį.
Po pertraukos į Kėdainius sugrįžęs žaisti I. Vaitkus tapo viena pagrindinių figūrų šioje komandoje. Krepšininkas užima kapitono pareigas ir ekipoje yra vyriausias (31-erių). Pagal statistiką jis žaidžia karjeros sezoną. Puolėjas per rungtynes vidutiniškai pelno 12,3 taško, atkovoja 4,5 kamuolio bei fiksuoja 14,8 naudingumo balo.
– Įspūdingas Zane‘o Watermano karjeros pasirodymas neišgelbėjo nuo pralaimėjimo prieš Utenos ekipą. Kaip pavyksta motyvuoti komandą sezono pabaigai bei ar dar tikite savo jėgomis patekti į atkrintamąsias?
– Visų pirmą, mes per daug į ateitį nežiūrime, o koncentruojamės į ateinančias rungtynes bei siekiame gerinti savo komandinį žaidimą. Nesidairome, kur, kas vyksta ir neskaičiuojame galimų šansų. Svarbiausia, jog liko mažiau nei 9 mačai iki sezono pabaigos, todėl svarbu išlaikyti komandos motyvaciją, nesiilgėti namų bei artimųjų, o koncentruotis į darbą. Dar liko daug rungtynių, todėl manau, kad jeigu atliksime savo darbą profesionaliai iki pat sezono galo – viskas bus gerai ir gale sezono galėsime būti patenkinti, jog padarėme viską. Norisi iš komandos pilno susikaupimo, nes liko du mėnesiai, o jie labai svarbūs. Oras gerėja, namų pasiilgstame visi, bet turime atlikti darbą, turime išlikti profesionaliais sportininkais. Tikėtina, kad kai kurios komandos į sezono pabaigą kažkiek atsipalaiduos, todėl mes galime tuo pasinaudoti ir pateikti staigmenų, o taip pagerinti savo situaciją.
– Praėjus daugiau nei pusei sezono iškovojote savo pirmąją pergalę išvykoje. Ką davė komandai šį pergalė? Ar atsirado daugiau pasitikėjimo žaidžiant svečių arenose?
– Sunku pasakyti dėl kokių priežasčių anksčiau neiškovojome pergalių išvykose. Būdavo gerų rungtynių, kuriose apie 30 minučių kovojame, o po to užklumpa bloga atkarpa, kuri tarsi ištrina visą nudirbtą darbą rungtynėse, dėl to nuleidžiame rankas. Žinojome tų rungtynių svarbą žaidžiant su Pasvaliu. Kovojome taškas į tašką, o lemiamame ketvirtyje perlaužėme rungtynes į savo pusę: kažkur geriau sustojome gynyboje, žaidėme solidžiau bei užtikrinčiau. Pasinaudojome patirtimi iš anksčiau pralaimėtų rungtynių ir šį kartą tvirtai atsilaikėme rungtynių pabaigoje, o tai garantavo pirmąją pergalę svečiuose. Kiekviena pergalė ir kiekvieno žaidėjo geras pasirodymas aikštelėje suteikia visiems pasitikėjimo. Kiekvienas krepšininkas rungtynėse turi dalyvauti su dideliu pasitikėjimu savimi bei parodyti treneriui, jog yra vertas minučių aikštelėje.
– Šis sezonas yra geriausias jūsų karjeroje: per rungtynes vidutiniškai pelnote 12,3 taško ir fiksuojate 14,9 naudingumo balo. Kas labiausiai lemia tokius renkamus skaičius?
– Manau, kad labiausiai tokį žaidimą lemia psichologinė būsena. Kėdainiai tikrai gera organizacija, kiekvieną dieną teigiamai stebinanti savo poelgiu su žaidėjais. Tokiu atveju, galime susikoncentruoti į krepšinį, nes gauname visus svarbiausius dalykus, o tai leidžia pilnai susikaupti treniruotėse ir rungtynėse. Gerai jaučiuosi būdamas tokioje organizacijoje, ypač tarp tokių žmonių. Visi komandos draugai supranta, ko jie čia susirinko, kokie jų tikslai ir bendros ambicijos. Būdamas geroje aplinkoje gali labiau atsiskleisti, pasitikėti savimi bei koncentruotis į asmeninį darbą.
– Per rungtynes ant parketo vidutiniškai praleidžiate beveik 28 minutes ir pagal iš viso sužaistą laiką esate vienas vyriausių krepšininkų, kuris praleidžia tiek daug laiko aikštelėje. Kaip tvarkotės su gaunamu krūviu?
– Nepasakyčiau, jog kažkas pernelyg pasikeitė nuo jaunystės laikų. Atsistatymo procesas tapo ilgesnis, sekančia dieną kūnas ir mintys jaučiasi pervargusios. Tačiau šiuo metu rungtynių grafikas nėra toks įtemptas, todėl spėju atsistatyti. Po rungtynių maždaug pusantros dienos būni sulūžęs, o po to vėl kimbi į darbus. Metai neturi didelės įtakos žaidimui. Viskas priklauso nuo miego kokybės, papildų vartojimo bei laiko investavimo į kūno atsistatymą.
– „Betsafe-LKL“ čempionate jūsų komandos draugas Z. Watermanas šiame sezone žaidžia lyg ant sparnų. Ar sezono pradžioje tikėjotės, jog būtent jis taps pagrindiniu komandos lyderiu?
– Žinojome, kad jis bus vienas pagrindinių žaidėjų komandoje. Atsiskleidė jis prie mūsų trenerio G. Petrausko, kuris žino kaip išnaudoti tokius krepšininkus. Kalbantis su juo, paminėjo, kad gerai jaučiasi būdamas šitoje organizacijoje bei šiame mieste. Manau palyginus su praėjusiais jo sezonais – šiais metais jis sprogsta, pritraukia daug dėmesio bei akių. Labai džiugu už jį. Jis yra profesionalas, žino kaip dirbti su savo kūnu ir žino kaip jį atstatyti. Norisi jam daugiau padėti, kad iškovotume pergales, nes vienas lauke – ne karys. Toks mūsų sportas. Žaidžiant penkiese yra visada lengviau stabdyti vieną žmogų negu visus penkis, tad stengiamės komandiškai imtis šios iniciatyvos ir siekti rezultato, nuimti pagrindinį dėmesį nuo Zane‘o.
– Antrus metus paeiliui esate komandos kapitonas. Praėjusį sezoną juo buvote Pasvalyje, o šiemet Kėdainiuose. Ką jums reiškia tokia rolė ir kaip sekasi su ja tvarkytis?
– Reiškia daug. Žinome, kad Kėdainių vizija yra pasikviesti jaunus krepšininkus, kurie neseniai yra baigę studijas Amerikoje ar žaidžia pirmus metus Europoje. Norisi kiekvienam rodyti pavyzdį, duoti tam tikrų pamokų. Stengiuosi kontroliuoti savo emocijas, kūno kalbą ir galvoti, ką sakau bei kaip sakau. Tikrai atsakingai žiūriu į šias pareigas ir mėgaujuosi jomis, nes matau, kad žaidėjai pasitiki manimi. Taip pat pasitikėjimą išreiškią patys treneriai bei Jonas Mačiulis, kuris klausinėja apie komandos būseną rūbinėje. Šios pareigos man labai patinka ir džiaugiuosi, jog savo poelgiais ir darbu galiu prisidėti prie geresnių ekipos rezultatų.
– Visą karjerą praleidote rungtyniaudamas Lietuvos klubuose. Ar svarstėte išvykti į užsienį ir pradėti legionieriaus etapą? Ar yra tokių minčių palikti Lietuvą po šio sezono?
– Yra buvę tokių minčių, bet nenorėjau vykti į silpnesnio lygio užsienio lygas. Po gero sezono Utenoje turėjau du pasiūlymus išvykti į užsieni, bet tuomet koją pakišo trauma, po kurios nenorėjau rizikuoti kažkur važiuoti. Likau Lietuvoje gydytis traumą ir per naujo įrodinėti savo vertę. Išvykti noro galbūt ir buvo, bet likimas vis sudėliodavo taip, kad likdavau Lietuvoje. Tačiau dėl to tikrai nesigailiu, nes kiekvieną dieną galiu leisti laiką su savo šeima, matyti kaip auga vaikas bei aplankyti artimuosius, o tai yra man labai svarbu. Kol kas taip dėliojasi planai, jog artimiausiu metu taip pat neplanuoju išvykti iš Lietuvos. Žmona turi įvairių projektų Šiauliuose, o pats save žinau, jog vienas nenorėčiau kažkur vykti. Didžiausias prioritetas – šeima.
– Per savo karjerą turėjote nemažai skirtingų lietuvių trenerių, tačiau kuo išsiskiria dabartinis jūsų treneris G. Petrauskas?
– Jūs nematote mūsų trenerio kitos pusės, koks jis būna per treniruotes ar už aikštelės ribų. Rungtynėse treneris G. Petrauskas yra matomas emocingas, kovojantis dėl kiekvieno švilpuko už komandą, reikalaujantis maksimumo bei bandantis tą maksimumą išgauti visais įmanomais būdais. Visgi Kėdainių klubo treneriai ir asistentai žino kokia kryptimi reikia judėti ir visais būdais bando prie mūsų krepšininkų prisitaikyti bei individualiai padėti. Mano įspūdis apie trenerį yra teigiamas. Treneris yra šiuolaikiškas, jis pats inicijuoja įvairias naujoves bei aktyviai juda į priekį. Taip pat visada pataria, ramiai paaiškina. Pasikalbame apie daug ką, ne tik apie krepšinį.
– Ar palaikote ryšį su komandos nariais už aikštės ribų?
– Su visais daugmaž palaikom ryšį, turim bendrą susirašinėjimą, kuriame vieni reiškiasi daugiau, kiti mažiau. Dažnai atsistatyti kūnus drauge einame į pirtį, ten spėjame su visais pabendrauti ir pajuokauti. Nėra, jog kažkas išsiskirtų ar bendrautume grupelėmis. Esame gerai susiklijavę kaip komanda rūbinėje ir už jos ribų. Su bet kuriuo užsieniečiu susirašome ir einame išgerti kavos arba pavakarieniauti.
– Kas dar be jūsų aktyviausias rūbinėje?
– Tai tas pats Zane‘as, Robertas Keliačius. Labai juokingas vyrukas – pralinksmina visada, ar tai būtume po prastų rungtynių, ar blogas oras, neišsimiegojimas, Robertas visiems pakelia nuotaiką. Esame tie trys pagrindiniai komandoje, kurie kuria gerą atmosferą.
– 2022 metais 3x3 pasaulio čempionate su Lietuvos rinktine iškovojote sidabro medalius. Ar buvo svarstomą įtraukti į sudėtį jus ir šiais metais? Ar jūsų kandidatūra buvo atmesta, nes turite kontraktą su Kėdainių ekipa?
– Negali dvejų svarbių dalykų daryti vienu metu. Visa tai suprantu. Laukia olimpiados atranka ir federacija atsakingai ruošiasi. Kiti žaidėjai turėjo galimybę nusitraukti savo kontraktus ir pradėti pasiruošimą atrankoms. Mano situacija kiek kitokia, „Betsafe-LKL“ reguliarus sezonas tęsiasi iki gegužės mėnesio, o jie jau tą mėnesį žaidžia atrankas. Tiesiog nėra galimybės mane į tuos sąrašus įtraukti, nors ir kaip norėčiau. Negaliu palikti Kėdainių komandos bei nesinorėtų 3x3 rinktinėje užimti kažkieno kito vietos, kuris atsakingai ruošiesi du mėnesius. Tame krepšinyje svarbus susižaidimas tarpusavyje, tad mano atvykimas ten savaitei ar dviem jokios įtakos nepadarytų.
– Viename iš interviu esate paminėjęs, jog norėtumėte būti lenktynininku. Koks mėgstamiausias jūsų visų laikų lenktynininkas?
– Taip, jau nuo seniai esu Formulės 1 fanas. Vasaros laiku, kai pavyksta, taip pat nuvažiuoju ir iš arti pasižiūrėti. Mėgstamiausias lenktynininkas yra Lewisas Hamiltonas. Nesu kažkurios būtent vienos komandos fanas, bet labiausiai žavi L. Hamiltono išreikštos mintys bei savęs reprezentacija kaip lenktynininko. Kitą sezoną pereina jis į „Scuderia Ferrari“ komandą, tad teks keisti savo atributiką.
– Greičiausiai jūsų svajonių automobilis būtų Formulės 1 bolidas?
– Žinoma, toli nuo realybės, jog pavyktų į jį kažkada atsisėsti ir pravažiuoti. Tačiau mane šitas sportas tikrai žavi ir stengiuosi nepraleisti nė vienų lenktynių.
