Į Manto vardo akronimą pamėginome sutalpinti svarbiausius unikalaus įžaidėjo gyvenimo ir krepšinio karjeros faktus.
Meilė krepšiniui ir „Žalgiriui“
Lygiai prieš 10 metų M. Kalnietis iš dublerių buvo pakviestas į pagrindinę Kauno „Žalgirio“ komandą ir žaliai baltų garbę gynė šešerius metus, kai 2012 metais nusprendė paragauti legionieriaus duonos ir beveik trejus sezonus atstovavo Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipai. Trauma ir reabilitacija Mantą vėl nubloškė ten, kur jis ir pradėjo savo kelią į didįjį krepšinį – Kauno „Žalgirį“.
Po dėl traumų praleisto 2014-2015 metų sezono būtent „Žalgiris“ buvo tas klubas, kuris priglaudė M. Kalnietį ir padėjo jam atsistoti ant kojų. Kaip sakė pats krepšininkas, jis buvo „tiksinti bomba“ – niekas nežinojo, ko galima tikėtis, todėl nenorėjo rizikuoti. „Tai buvo vienintelė komanda Europoje, kuri manimi tikėjo“, – sakė jis, pabrėžęs, kad darys viską, kad vėl žaistų krepšinį aukščiausiu lygiu, nes juk nieko geriau gyvenime ir nemoka daryti.
Įpusėjus sezonui sutvirtėjęs fiziškai ir psichologiškai M. Kalnietis persikėlė į Milano „EA7 Emporio Armani“ ekipą, kurios marškinėlius vilkės ir ateinantį sezoną. Neatmetama galimybė, kad jis, kaip ir daugelis garsių krepšininkų, karjerą taip pat norės baigti ten, kur pradėjo – Kauno „Žalgiryje“.
Čia reikėtų paminėti ir Lietuvos rinktinę, kuriai M. Kalnietis atstovauja taip pat nuo 2006 metų. Iš Šarūno Jasikevičiaus pagrindinio nacionalinės ekipos atakų organizatoriaus darbą perėmęs krepšininkas pastaruoju metu kone nepakeičiamas. Galbūt dėl to, kiekvieną vasarą iš didelio patriotiškumo vilkdamasis Lietuvos rinktinės marškinėlius suvokia, kad vėl bus „gręžiamas“ po 30 ir daugiau minučių per rungtynes. Tiesa, Mantas dėl to niekada nesiskundė. Daugiausia, ką jis pasakė, atiduodamas visas jėgas, kad truputį pavargo.
Atkaklumas.
M. Kalniečio ir jo pirmojo trenerio keliai susikirto 1995 metų pavasarį. Pasak Rolando Radvilos, iš pradžių Mantas niekuo neišsiskyrė, tik atrodė, kad energijos turi daugiau už kitus, o ir stengdavosi jis labiau nei komandos draugai. Kad savo darbu gali daug pasiekti, buvo matyti iš karto. „Palauk, negaliu, nesugebėsiu, neturiu laiko“ – tokių žodžių niekas iš jo negirdėjo.
„Iš karto auklėtiniams pasakiau, kad iš jų reikalausiu ne to, ką padaro, bet to, ko nesugeba padaryti. Ir Mantas čia nepalūžo, jis ir toliau atkakliai siekė savo tikslų. Viduje jis išgyveno, jei kas nepasisekdavo, tačiau kiekviena nesėkmė jam buvo dar didesnis stimulas labiau stengtis ir judėti savo tikslo link“, – prisiminė įžaidėjo pirmasis treneris.
Visas dėl traumų praleistas 2014-2015 metų sezonas paliko sunkią psichologinę naštą krepšininko galvoje. Tai atsispindėjo ir jo žaidime – įžaidėjas abejodavo savo sprendimais, neretai jie buvo klaidingi, metimai nepasiekdavo tikslo. Visiškai atsigauti Mantui prireikė dar vieno sezono, po kurio – jau apsivilkęs nacionalinius marškinėlius ir žengęs ant Rio de Žaneiro olimpiados krepšinio turnyro parketo - jis buvo sunkiai sustabdomas. Atkaklus darbas, tikėjimas ir valia padarė savo – M. Kalnietis žaidė kone geriausią savo karjeroje krepšinį, tačiau visai Lietuvos rinktinei olimpinės žaidynės – kad ir kaip gaila – baigėsi ketvirtfinalyje.
Nepakeičiamas.
Jau kelis pastaruosius metus apie įžaidėjo problemą kalbantys nacionalinės rinktinės treneriai dažniausiai linksniuoja vieną pavardę – Kalniečio. Kas jį gali pakeisti? Karjerą pabaigus Šarūnui Jasikevičiui lygiavertės pamainos Mantui neatsiranda.
Bandomi šiose pareigose buvo Šarūnas Vasiliauskas, Lukas Lekavičius, Vaidas Kariniauskas, įžaidėjo vaidmuo arba tiesiog kamuolio varymas per aikštę netgi buvo patikėtas gynėjui Renaldui Seibučiui. Ar kas nors įstrigo? Visi bandymai kol kas atsitrenkia į vieną ir tą pačią karčią tiesą – lygiavertės pamainos M. Kalniečiui dar nėra. Tačiau nepulkime dušia žemyn – auga perspektyvus jaunimas!
Trauma.
Prieš 2014 metų pasaulio čempionatą žaisdamas paskutinėse draugiškose rungtynėse su Kroatija M. Kalnietis patyrė veikiausiai sunkiausią traumą savo karjeroje. Atsitrenkęs į vidurio puolėją Ante Tomičių įžaidėjas griuvo ir griebėsi už peties. Dėl išnirusio raktikaulio pusę sezono praleidęs krepšininkas grįžo į aikštę, tačiau neilgai – dėl kelio sausgyslės buvo priverstas ne tik baigti sezoną, bet ir nutraukti sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“.
„Psichologiškai galbūt neišmušė dėl to, kad visuomet stengiuosi būti pozityvus ir ieškoti pliusų. Bet fiziškai ir karjeros prasme, žinoma, išmušė iš vėžių. Buvo labai gaila, nes prieš pasaulio čempionatą jaučiausi labai gerai ir norėjosi padėti komandai. Kai gauni tokią traumą, kuri ne tik neleidžia žaisti čempionate, bet ir atima visą sezoną, įsivažiuoti nėra lengva. Buvo labai nemalonus etapas“, - vėliau prisipažino M. Kalnietis.
Atsidavimas.
Viskas, prie ko M. Kalnietis prisiliečia, yra nuoširdu ir gilu. Matėme M. Kalniečio gigantiškas pastangas per Europos čempionatą Prancūzijoje ir jo apmaudo ašaras po beviltiškai pralaimėto finalo ispanams. Nė vieno Lietuvos krepšinio sirgaliaus šis epizodas nepaliko abejingo. Matėme ir skaudaus kartėlio ašaras po pralaimėto ketvirtfinalio olimpiadoje, kur lietuviai nesugebėjo sukurti didesnės intrigos dvikovoje su australais.
Kita vertus džiaugsmas taip pat būna begalinis – tiek po laimėtų įspūdingų pergalių, tiek iškovojus medalius. M. Kalnietis nevengia pašokti į orą ir išlieti visą savo džiaugsmą paskendęs komandos draugų glėbyje. Jis gi yra ir savotiška komandos siela – kaip aikštėje, taip ir už jos ribų sutvirtina ryšius tarp krepšininkų.
Juokas juokais, tačiau Mantas yra ir geriausias rinktinės dainininkas – esant reikalui gali užtraukti ir „Ant tėvo dalgio ašmenų...“. Ir nepamirškime – aistringas futbolo sirgalius. Jo sąraše pirmuoju numeriu rikiuojasi Vokietijos rinktinė ir Miuncheno „Bayern“ klubai.
Statistika.
Aštuonias vasaras Lietuvos rinktinei atidavęs M. Kalnietis su nacionaline ekipa iškovojo tris medalius – 2010 metų pasaulio čempionato bronzą, o 2013 ir 2015 metais – Europos pirmenybių sidabrą.
Rio de Žaneiro olimpiadoje M. Kalnietis buvo geriausias Lietuvos rinktinės žaidėjas – vidutiniškai pelnė po 18 taško, atkovojo 2,7 kamuolio ir atliko 7,5 rezultatyvaus perdavimo. Žaidynėse per šešias rungtynes jis pelnė 108 taškus ir rezultatyviausių visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjų sąraše šoktelėjo į aštuntą vietą (694), aplenkdamas Šarūną Marčiulionį (685), Darių Songailą (630) ir Rimą Kurtinaitį (604).
Kartu su Dariumi Songaila, Simu Jasaičiu ir Pauliumi Jankūnu jis yra sužaidęs 68 rungtynes rinktinėje ir rikiuojasi dešimtoje vietoje. Daugiausiai – 106 – yra sužaidęs Gintaras Einikis. M. Kalnietis yra Lietuvos rinktinės rekordininkas pagal rezultatyvius perdavimus – 13 jų atliko pernai Europos čempionate kontraversiškai pralaimėtoje dvikovoje su belgais.
Verta paminėti, kad M. Kalnietis yra tapęs ne tik keturis kartus Lietuvos čempionu, bet ir laimėjęs "Oro karaliaus" titulą. Savo įspūdingais dėjimais jis pradžiugino Lietuvos rinktinės sirgalius ir Rio de Žaneire.
