Dainiaus Adomaičio auklėtiniai Nandzinge 75:78 pralaimėjo Prancūzijai ir neteko šansų perlipti L grupės antrajame etape barjero. Likus žaisti 31 sekundę Jonas Valančiūnas pataikė pirmą baudos metimą, o antrą, trenkdamas per lanką, numušė Rudy Gobertas.
Krepšinio taisyklės aiškiai sako, kad tokiu atveju turi būti užskaitomi taškai, bet teisėjų švilpukai tylėjo. Sekmadienį ryte pati FIBA pripažino, kad turėjo būti įskaitytas taškas, kuris būtų leidęs išlyginti rezultatą.
Tada sekė skaudus Nando de Colo dvitaškis ir desperatiškas Jono Mačiulio tritaškis. Lietuvos rinktinės treneriai ir žaidėjai milžiniškų protestų banga puolė teisėjus, o vėliau rašė oficialų skundą.
„Taip, dariau aš klaidas, žaidėjai irgi klydo, bet teisėjai nedaro savo darbo“, – tarp pykčio tirados pripažino ir pats D. Adomaitis.
Teisėjai, beje, klaidą darė jau ne pirmą kartą. Pagrindinis rungtynių teisėjas, ispanas Antonio Conde kartu su mačo komisaru Charlesu Saundersu dirbo ir per Graikijos – Brazilijos rungtynes, kurios baigėsi tokiu pat skandalingu kamuolio numušimu.
Bet klydo ir patys lietuviai, ypač gynyboje pirmoje rungtynių pusėje. Per ją buvo praleista 50 taškų – antrą kartą per visą dalyvavimo pasaulio čempionatuose istoriją per pirmus du kėlinius varžovams leidome įmesti pusšimtį taškų. Pirmas toks atvejis nutiko prieš dvi dienas, kai rinktinė žaidė su Australija.
Pirmoje mačo pusėje itin prastai veikė gynyba po prancūzų derinio du prieš du, o čia varžovai nuolat baudė Joną Valančiūną, kuris nespėdavo pakilti. Evanas Fournier ir Nando de Colo turėjo daugybę laisvų metimų iš vidutinio nuotolio, o per ją kartu surinko net 29 taškus.
Antroje mačo pusėje D. Adomaitis šios taktikos jau nenaudojo ir rinktinės žaidėjai keitėsi ginamaisiais, taip pristabdydami šią problemą ir sugebėdami grįžti į artimą kovą.
„Kaitaliojant gynybos sistemas. Su tuo agresyvumu. Faktas, kad pasikeitė ir teisėjavimas, kai jie pirmavo 17 taškų, nes pradėjo leisti šiek tiek žaisti su kontaktu. Taip pat patys užbaigėme puolime situacijas prieš tuos žaidėjus, kuriuos norėjome atakuoti. Šis planas neveikė nei mačo pradžioje, nei trečiojo ketvirčio starte“, – situacijos pasikeitimą aikštėje įvertino D. Adomaitis.
Jau nuo pirmų mačo minučių prancūzai išgąsdino lietuvius – daugybę blokų pridalinę varžovai akivaizdžiai įvarė baimę net aukštaūgiams, prieš save vis matydavusiems 216 cm ūgio Rudy Goberto ar kitų aukštaūgių rankas.
„Buvo tos įtampos, taip. Porą gavome blokų, pradėjome bijoti po krepšiu žaisti kažkiek. Metimai buvo neužtikrinti“, – šią problemą pripažino ir Edgaras Ulanovas.
Neužtikrintumą išdavė ir mačo pradžia, kai lietuviai darė sau nebūdingas klaidas žingsniuodami ir iki tol viso čempionato metu klydę retai, pradėjo dovanoti varžovams kamuolius.
Vietomis aikštėje buvo perlaikytas ir J. Valančiūno su Domantu Saboniu duetas, realią naudą pradėjęs duoti ketvirto kėlinio antroje pusėje, kai abu centrai tiesiog sužvėrėjo ir nieko negalvodami lipo per prancūzų galvas.
Nereikia toli žiūrėti ir statistikos protokole – rinktinė ir vėl kentėjo nuo dalykų, kurie tapo Achilo kulnu Kinijoje.
Pataikyti vos 5/19 tritaškiai, o greitame puolime surinkta nulis taškų. Pirmųjų kol kas esame pataikę vos 21 ir lenkiame tik kinus su Puerto Riku, o greitų taškų per ketverias rungtynes surinkę vos 23. 14 iš jų – per pirmas rungtynes, kai 101:47 buvo nušluotas Senegalas.
Apmaudu, kad tokiu skandalingu pralaimėjimu buvo nubrauktos viltys kautis dėl tiesioginio kelialapio į Tokijo žaidynes ir medalių. Apmaudą puikiai atspindėjo ir krepšininkų nuotaikos.
Įprastai noriai bendraudami su žurnalistais, laukiančiais „mix zonoje“, šį kartą jie nuleidę galvas traukė pro šalį ir kviečiami nestojo. Vienas iš nedaugelio sustojęs Edgaras Ulanovas sugebėjo nuoširdžiai atsakyti į visus klausimus, o situacijos jautrumą išdavė puolėjo akys ir vis judinamos rankos.
Belieka padėkoti vyrams už charakterį, kurio dėka buvome arti to, kad „ištrauktume“ rungtynes tiek su australais, tiek su prancūzais. Komandomis, kurios turi žymiai daugiau individualaus talento. Tą reikia pripažinti.
„Charakteriu pavyko sugrįžti, kantriai žaisti. Pirmoje pusėje vėl buvo nemažai klaidų, leidome jų lyderiams įsižaisti, vėliau pataikė ir sunkių metimų. Čia jau šio čempionato bėda, kad prisidirbame pradžioje, o vėliau sugrįžtame. Taip gaunasi, kad ant galo neužtenka. Reikėtų žiūrėti ne į paskutinį kėlinį, o į tai, kas buvo prieš tai. Kokios klaidos padarytos“, – sugrįžimą po mačo įvertino E. Ulanovas.
