Įsimintinas savo karjeras prisiminę buvę krepšininkai ar treneriai dalinosi įspūdžiais ir negailėjo padėkų savo kelyje sutiktiems ir padėjusiems asmenims.
Štai kroatas T.Kukočas padėką skyrė savo komandos draugams Čikagos „Bulls“ gretose – Michaelui Jordanui ir Scottie Pippenui.
„Norėčiau padėkoti šiems dviems džentelmenams. Michaelui ir Scottie, kad jie išspardė man sėdynę Barselonos olimpinėse žaidynėse. Tai mane motyvavo dar labiau dirbti ir tapti svarbiu „Bulls“ nariu.
Taip pat ačiū tariu ir Čikagos klubo vadovams, kurie patikėjo manimi, kai NBA nebuvo natūralu žaisti ne amerikiečiams“, – sakė T.Kukočas.
Tuo tarpu „Celtics“ legenda P.Pierce‘as dėkojo devynioms komandoms, kurios naujokų biržos naktį jį praleido ir leido atsidurti Bostone.
„Vertinu tai. Ačiū, kad manęs nesirinkote ir praleidote naujokų biržos naktį. Tai pridėjo man motyvacijos. Buvo tikėtasi, kad tapsiu antruoju šaukimu, tačiau nukritau iki 10-ojo. Nežinau, kaip tai nutiko, tačiau viskas įvyksta dėl priežasties. Keliavau į „Celtics“ ir esu dėkingas.
Kai Bostono klubo vadovybėje atsidūrė Danny Ainge‘as, aš galvojau, kad būsiu iškeistas. Jis atėjo ir pradėjo atlikinėti mainus. Išsiuntė Antoine‘ą Walkerį ir aš tada galvojau: „Žmogau, mano laikas čia baigėsi.“ Visgi, jūs visi patikėjote manimi ir pasilikote.
Mes perėjome sunkius laikus ir tai vertinu. Užtruko 10 metų, kol gavome Keviną Garnettą. 2006 metais aš jums visiems sakiau, kad mes turėsime jį pas save ir laimėsime čempionatą. Tikra istorija. Buvo du keliai: arba aš vyksta į Minesotą, arba Kevinas prisijungia prie manęs. Viskas pavyko“, – pasakojo P.Pierce‘as.
Savo ruožtu B.Wallace‘as džiaugėsi savo pasiekimu, tačiau pripažino, kad labiau į gynybą orientuoti krepšininkai nesulaukia įvertinimo.
„Atėjo metas žmonėms pradėti pripažinti gynybinius žaidėjus. Šie vaikinai įdeda daug pastangų ir gaila, kad nesulaukia dėmesio.
Aš tiesiog noriu padėkoti krepšiniui. Noriu būti atviras ir sąžiningas jam. Krepšinis nėra mano kelias, krepšinis tiesiog buvo gyvenime.
Aš buvau per mažas ir negalėjau žaisti taip, kaip norėjo kiti, kad aš žaisčiau. Tai neatrodo lygus žaidimas man. Aš manau, gyvenimas nėra kažką imti, kalbėti, tai yra nuolatinis kovojimas ir konkurencingumas“, – mintis dėstė B.Wallace‘as.
Detroito „Pistons“ aukštaūgio pagerbti atvyko ir kiti tuometiniai komandos draugai: Chauncey Billupsas, Rasheedas Wallace‘as, Tayshaunas Prince‘as bei Richardas Hamiltonas.
„Mes esame čia kartu švęsti su Benu jo neįtikėtino pasiekimo. Benui patekus į Šlovės muziejų, mums atrodo, kad ir visi mes kartu ten patekome“, – teigė Ch.Billupsas.
„Benas parodė mums, kokia kultūra buvo Detroite. Mes tiesiog sekėme jam iš paskos“, – kalbėjo R.Hamiltonas.
Tuo tarpu Ch.Boshas grąžino tai, ką su savimi turėjo net 11 metų – čempionų žiedą Patui Riley. Majamio „Heat“ vadovas jį įteikė aukštaūgiui, kuomet stengėsi suburti didįjį trejetą Majamyje.
Chris Bosh gives something back to Pat Riley. 💍 pic.twitter.com/oVhf8Y6tJe
— NBA (@NBA) September 12, 2021
P.Riley prašymas buvo jį gražinti, kai Ch.Boshas jį iškovos su „Heat“ marškinėliais. Ir tokia ceremonija buvo puikus momentas tai padaryti.
„Legendos nėra atpažįstamos dėl savo sėkmės. Jos yra atpažįstamos dėl to, kaip atsitiesia po nesėkmių. Tai yra neįtikėtina, kur aš esu dabar. Prisimenant „Heat“ trejeto suformavimą ir pirmuosius metus. Negalvojau, kad nuėję taip toli mes pralaimėsime finale. Kai nuskambėjo finalinė sirena, aš palūžau ir kameros tai užfiksavo. Tuo momentu aš nesijaučiau žvaigžde, nesijaučiau čempionu. Tai atrodė lyg vėl būčiau 11 metų ir verkčiau pralaimėjęs rungtynes“, – prisiminimais dalinosi Ch.Boshas.
