Apie NBA čempionato pirmąjį etapą tv3.lt kalbėjosi su krepšinio komentatoriumi Ryčiu Vyšniausku, kuris intensyviai domisi stipriausios pasaulio lygos kovomis.
Kaip vertini lietuvių žaidimą reguliariajame sezone?
Motiejūno žaidimą dėl to, kad jis žaidė po sunkios nugaros traumos, vertinti sunku. Bet jis yra karys, kuris atsitiesia bei toliau kaunasi po visų traumų ir nesusipratimų Detroite. Prieš akis atkrintamosios varžybos, bet ten šansų Hjustono „Rockets“ pasipriešinti „Golden State Warriors“ ekipai nematau. Tad svarbiausi įvykiai Donato lauks vasarą laisvųjų agentų rinkoje.
Jonas Valančiūnas reguliariojo sezono finiše atrodė kiek staigesnis ir šviežesnis nei iki šiol. Pradėjo dalyti blokus, geriau sujudėjo gynyboje „du prieš du“. Apskritai Jonas šį sezoną sėkmingai daro tai, ko iš jo ir tikimasi. Nemanau, kad jo vaidmuo dabartinėje „Raptors“ sistemoje galėtų drastiškai keistis puolime. Komanda sužaidė labai gerą reguliarųjį sezoną, pats Jonas yra svarbi jos dalis, todėl tai, ką pamatėme iki šiol, galima vertinti teigiamai.
Kelerius metus paeiliui „Raptors“ krepšininkai atkrintamosioms varžyboms atrodė psichologiškai pasiruošę silpniau nei veteranų komandos. Ir Kyle‘o Lowry bei Demaro DeRozano lyderiavimas prie gero neprivesdavo. Reikia tikėtis, kad skaudžias pamokas komanda ir treneris Dwayne‘as Casey išmoko ir pasirodys gerokai solidžiau. Kanados ekipa yra viena favoričių Rytuose mesti iššūkį LeBrono Jameso „Cavaliers“, bet nebus lengva jau pirmajame etape su gudraus stratego Franko Vogelio treniruojamais „Pacers“. Valančiūnui ten teks grumtis su fiziškai pajėgiu vidurio puolėju iš Prancūzijos Ianu Mahinmi. Mahinmi beveik neatakuoja iš vidutinių nuotolių, tad Jonui yra gana palankus oponentas. Spėju, kad sunkioje 6-7 rungtynių serijoje „Raptors“ perkops „Pacers“ barjerą, o toliau į priekį prognozuoti per sunku.
Kokios didžiausios pirmojo etapo staigmenos?
Nustebino į atkrintamąsias varžybas nepatekę Čikagos „Bulls“ krepšininkai. Treneris Tomasas Thibodeau labai gerai dirbo, „Bulls“ turėjo vieną geriausių gynybų lygoje, tačiau nesutarimai su klubo vadovybe privertė trenerį prieš šį sezoną palikti postą. Kai komandos vairą perėmė gerokai mažiau patyręs Fredas Hoibergas, neabejojau, kad „Bulls“ susilpnėjo, tačiau nesitikėjau, kad rezultatai bus tokie prasti. Keista matyti tokią pajėgią sudėtį turinčią organizaciją už atkrintamųjų varžybų borto. Aišku, prie to prisidėjo ir lyderius sezono metu persekiojusios traumos, tačiau tai nepateisina tragiškų rezultatų. Prastai pasirodė ir praėjusio sezono Vakarų konferencijos finalo dalyvis „Rockets“ klubas.
Nors teksasiečiai iškopė į atkrintamąsias, ten pasirodymą baigs jau pirmajame etape. Jamesas Hardenas sezoną pradėjo fiziškai nepasiruošęs, Dwightas Howardas apskritai toje komandoje neranda vietos, „Rockets“ gynyba buvo labai skylėta. Galiausiai buvo atleistas treneris Kevinas McHale‘as, o į jo vietą iki sezono pabaigos paskirtas J.B. Bickerstaffas tikrai neturi tiek autoriteto, kad pažabotų ryškiausias lygos žvaigždes. Įdomu tai, kad nors Vakarų konferencija pripažįstama stipresne nei Rytų, joje „Rockets“ pakako 41 pergalės, kad būtų tarp aštuonių pajėgiausių komandų, o Rytuose „Bulls“ liko už borto laimėję 42 sykius.
Iš gerosios pusės nustebino kelios komandos. Rytuose – Šarlotės „Hornets“, Vakaruose – Portlando „Trail Blazers“. Praradus tris starto penketo žaidėjus Wesley Matthewsą, Robiną Lopezą ir LaMarcusą Aldridge‘ą buvo galima tikėtis, kad klubas aukos sezoną ir sieks aukšto šaukimo naujokų biržoje. Bet nieko panašaus neįvyko. „Blazers“ pakvietė keletą pajėgių laisvųjų agentų, Damianas Lillardas sužaidė nuostabų sezoną, o C.J. McCollumas gali tapti ir labiausiai patobulėjusiu lygos žaidėju. Šios kylančios žvaigždės žaidimas labai padėjo Portlando ekipai likti konkurencingai.
„Hornets“ surinko darnų kolektyvą. Komandoje labai ryškių superžvaigždžių nėra. Jos lyderis Kemba Walkeris yra individualiai pajėgus krepšininkas, bet tikrai ne superžvaigždės kalibro. „Hornets“ tapo tamsiuoju šio sezono arkliuku ir manau dar rimtai pakovos atkrintamosiose varžybose. Tikrai pasiteisino tarpsezoniu padaryti sprendimai pasikviesti Nicolą Batumą ir Jeremy Liną. „Širšių“ raktas į sėkmę – gynyba ir komandinis krepšinis.
Labai įdomi organizacija yra Minesotos „Timberwolves“. Šiemet jie dar nebuvo labai pavojingi ir į atkrintamasias varžybas nepateko, tačiau komandoje yra neįtikėtinai daug talento. Jauni ir alkani Andrew Wigginsas, Karlas Anthony-Townsas, Zachas LaVine‘as, Ricky Rubio jau artimiausiu metu kils į viršų.
Šiek tiek pasistiprinę „Timberwolves“ jau kitąmet turėtų žaisti atkrintamosiose varžybose. Man ši komanda primena Oklahomos „Thunder“ modelį. Jauni į lygą atėję Kevinas Durantas ir Russelas Westbrookas kasmet nuosekliai tobulėdami padėjo „Thunder“ pakilti nuo vienos autsaiderių iki vienos pajėgiausių Vakarų konferencijos komandų. Panašiu keliu eina ir Minesota.
Ar gali šį sezoną kas nors sustabdyti „Warriors“ krepšininkus?
„Warriors“ ekipai iššūkį gali mesti San Antonijaus „Spurs“. Nors serijoje su šia komanda Steveno Kerro armija vis tiek būtų favoritė, mes puikiai žinome, ką sugeba Greggas Popovichius ir jo patikimi veteranai. Aldridge‘as nuostabiai įsiliejo į kolektyvą, dar labiau atsiskleidė Kawhi Leonardas. Manau, kad Vakarų konferencijos finale ir spręsis šių metų NBA čempionas, nes kad ir kas laimėtų Rytuose, jie neprilygsta „Warriors“ ir „Spurs“. San Antonijaus komanda yra geriausiai besiginanti lygoje, bet „Warriors“ žvaigždė Stephenas Curry sumeta ir iš supersunkių padėčių.
Šios dvi ekipos yra panašios tuo, kad žaidžia labai nesavanaudiškai ir mėgaujasi krepšiniu, kamuolys puikiai juda, žaidėjai pasitiki vienas kitu. Reguliariojo sezono akistatose pranašesni buvo „kariai“, tačiau negalima atmesti varianto, jog vienas geriausių visų laikų trenerių Popovichius nenorėjo atskleisti visų kozirių. Be „Spurs“ grėsmių čempionų titulą ginantiems Kerro auklėtiniams nematau, nebent vienas iš lyderių būtų pakirstas traumos.
73 pergales iškovoję „Warriors“ pagerino „Bulls“ rekordą, kuris gyvavo dvidešimt metų. Oaklande mes matome absoliučiai modernų, ištobulėjusį krepšinį. Curry pataikė 402 tritaškius ir tai padarė mesdamas 45 procentų taiklumu! Tai yra nesuvokiami skaičiai, o pagerintų rekordų buvo ir daugiau. Curry yra krepšininkas, pranokęs net kompiuterinius žaidimus.
Kuriose konferencijų ketvirtfinalio porose galima laukti įdomiausios kovos?
Pirmajame etape įdomiausios poros bus Rytų konferencijoje, nes komandų lygis ten panašus. Neabejoju, kad Vakaruose „Warriors“, „Spurs“ ir „Thunder“ be didesnių kėblumų žengs tolyn, kiek įdomesnė bus tik „Clippers“ – „Blazers“ akistata. Rytuose nematau šansų tik Detroito „Pistons“ eliminuoti Klivlando „Cavaliers“ klubo, o kitose porose nugalėtojo klausimas yra visiškai atviras. NBA lygoje namų aikštės pranašumas nėra toks svarbus kaip Europoje. Žinoma, lemiamas septintasias rungtynes visada maloniau žaisti namuose, bet pajėgiausioms komandoms nėra didelio skirtumo, kurioje arenoje žaisti.
Kaip apibūdintum karjerą baigusį Kobe Bryantą? Ar jis prilygo Michaelui Jordanui?
Kobe yra fenomenalus žaidėjas. Tai vienas geriausių taškų rinkėjų per lygos istoriją. Lyga ilgai neturės kito tokio žaidėjo. Jis – arogantiškas, labai savimi pasitikintis aukščiausio lygio meistras. Daug kas Bryanto nemėgo, bet gerbė absoliučiai visi. Sunku lyginti jį su Michaelu Jordanu, nes akis į akį jie susitiko tik tada, kai Kobe dar buvo labai jaunas.
Asmeniškai daugiau simpatijų turiu Jordanui, bet Kobe buvo geriausias įmanomas įpėdinis. Faktas, kad po Jordano NBA lygoje buvo Bryanto era, kuri ką tik baigėsi. Manau, kad Kobe yra lojalumo pavyzdys jaunosioms lygos superžvaigždėms. Jis parodė, kad su savo komanda turi išgyventi ir gerus, ir blogus laikus. LeBronas Jamesas nemažai gerbėjų prarado, kai vaikydamasis čempiono žiedo iš „Cavaliers“ persikėlė į Majamį. Kobe visą save atidavė „Lakers“ organizacijai ir tapo legenda. Simboliškai atsisveikindamas su krepšiniu jis pagerino NBA metimų rekordą, kuris iki tol priklausė būtent Jordanui (Kobe metė 50 kartų, Jordano rekordas buvo 49).
