Lietuvos paralimpinio komiteto atstovai pabrėžia, kad ne visada reikia milžiniškų investicijų, jog visi jaustųsi laukiami sporto arenose. Suteikdami gilę, konsultuoja objektų valdytojus, ką galima padaryti, kad aplinka būtų dar draugiškesnė turintiems tiek judėjimo, tiek ir regos negalią.
Šių metų pradžioje duris atvėrusiame Lazdynų baseine gilės lipduką užklijavo Ernestas Česonis. Lietuvos paralimpinės rinktinės triatlonininkas pats kasdien išbando baseiną – čia treniruojasi daugiau nei pusę metų. Čia E. Česonis padėjo pagrindus pasaulio čempionatui, kuriam ruošiasi šiuo metu.
„Įspūdžiai vien teigiami. Kalbant apie sportinę pusę, labai džiaugiuosi, kad galiu plaukti 50 metrų baseine, čia nereikia dairytis, kad nekliudyčiau kitų žmonių. Tai gerina treniruočių kokybę, galiu dėmesį sutelkti į darbą. Baseine nėra jokių kliūčių judėjimo negalią turintiems žmonėms, pavyzdžiui, turniketų. Baseinas turi keltuvą neįgaliesiems”, – sakė kelialapio į Paryžiaus paralimpines žaidynes siekiantis atletas.
Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkas, prieš pusantrų metų užklijavęs gilės lipduką ant tuo metu didžiausio sostinės Fabijoniškių baseino, džiaugėsi, jog negaliai draugiškų sporto objektų Vilniuje daugėja.
„Man šis Lazdynų baseinui suteiktas gilės ženklas yra labai svarbus. Tai – ne tik ženklas, kad objektas yra draugiškas skirtingas negalias turintiems žmonėms, kartu tai yra labai aiški ir garsi žinutė, jog Vilnius yra mūsų visų, kad ir kokie skirtingi būtume”, – sakė lipduką padėjusi užklijuoti sostinės vicemerė Donalda Meiželytė.
Paralimpiečių gilė vis sparčiau keliauja po Lietuvą. Visoje šalyje – arenų, maniežų, aikštelių, salių, kurias savivaldybės pranešė esančias pritaikytas sportuoti žmonėms su negalia – jau net 225. Visus juos jungia virtualus žemėlapis, jis integruotas mobiliojoje programėlėje „Parateam”, kuria naudotis gali išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių savininkai.
„Ši programėlė patogus įrankis, kviečiame ją išbandyti visus, norinčius sportuoti. Labai džiugu, kad didieji šalies sporto infrastruktūros objektų valdytojai siekia pagerinti patirtį žmonėms su negalia, tai yra svarbu, nes suteikia visiems galimybę būti fiziškai aktyviems, socializuotis.
Supratame, kad dauguma objektų turi trūkumų, dėl to pirmiausiai prašome geranoriškumo padarant nors mažus žingsnelius, kuriems nereikia ypatingų investicijų. Dažnai mažiau dėmesio skiriama regos negaliai, kartais ir kontrastine spalva nudažytas apatinis ir viršutinis laiptai gali padėti lengviau orientuotis. Dėl to objektų valdytojų visada prašome taisyti trūkumus, bendradarbiaujame su ekspertais – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga”, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė.
„Džiaugiamės, kad statybų techninis reglamentas įpareigoja statytojus pritaikyti pastatus ne tik fizinę, bet ir regos negalią turintiems asmenims. Tačiau kai kurie šio reglamento elementai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, universalaus dizaino principai – kontrastai, didesni skaičiai – yra rekomendaciniai. Vis tik tai yra svarbūs dalykai, kurie labai palengvina aklųjų ir silpnaregių gyvenimą, tad labai tikimės, kad, statant naujus pastatus, jau bus įsiklausoma į šiuos poreikius“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Paulius Kalvelis.
„Programėlė „Parateam“ yra patogus įrankis žmogui su negalia sužinoti, kur jis gali sportuoti ir kokią sporto šaką gali pasirinkti. Šiuo projektu siekiame informuoti apie galimybes būti fiziškai aktyviems ir sportuoti, nes būtent informacijos trūkumas yra viena pagrindinių mažo fizinio aktyvumo priežasčių.
Lietuvoje apie ketvirtis milijono žmonių turi negalią. Tai – reikšminga visuomenės dalis, turime siekti kuo didesnio sporto infrastruktūros prienamumo ir informuoti žmones apie jau egzistuojančias galimybes“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius.
