„Dariaus ir Girėno“ lygoje galima pamatyti ne vieną dar neseniai šalies nacionalinėje rinktinėje žaidusį ledo ritulininką, o išskirtinės taisyklės leidžia pamatyti netradicines akistatas ant ledo.
Nauja terpė buvusiems profesionalams
Idėja įkurti „Dariaus ir Girėno“ lygą jos organizatoriams kilo atsižvelgus į buvusią situaciją Lietuvoje. Ne vienerius metus, Lietuvoje buvusiems šios sporto šakos profesionalams nusprendus nebetęsti karjeros užsienyje ar aukščiausioje šalies lygoje, vietos rungtyniauti tiesiog nebūdavo: kitų mėgėjų lygų įstatai neleidžia į savo gretas atvykti nacionalinės rinktinės duris pravėrusiems žaidėjams.
„Mintis įkurti naują lygą kilo iš paradoksalios ir ilgai trunkančios situacijos – Lietuvoje nėra vietos senukams. Turiu omenyje žaidėjams, kurie atstovavo nacionalinę rinktinę, visos kitos lygos, neskaitant Lietuvos čempionato, yra užtrenkusios duris. Nesvarbu ar tau 25 ar 45 metai, jei esi žaidęs už nacionalinę rinktinę, tau ten dalyvauti neleidžiama“, - kalbėjo vienas iš lygos steigėjų Petras Nausėda.
Naujos lygos įkūrimas taip pat tapo ir galimybe išlaikyti ledo ritulio bendruomenę, leisti jos nariams toliau tobulėti ir realizuoti save naujame projekte.
„Kitas akcentas, manau, kad mūsų sporte yra reikalingi nauji projektai, reikia spausti save ir savo aplinką kasdien tapti geresniais. Kaip ir ant ledo, būnant žaidėju ar treneriu, taip ir už jo ribų, privalome tai daryti nuolatos. Žinoma, visa tai realu tik tuomet, jei to norime ir tuo tikime.“
Lietuvoje nematytas formatas
„Dariaus ir Girėno“ lyga ne tik suteikia galimybę ant ledo pamatyti profesionaliai nebesportuojančius aukšto lygio ledo ritulininkus, tačiau ir pateikia šalyje iki šiol nematytą formatą. To kūrimu rūpinosi lygos steigėjai bei lygos vadovo pareigas užėmęs Simas Sakaitis.
Lygos organizatorių pastangomis, rungtynių metu siekiama vengti traumų ir konfliktinių situacijų, o tai pasiekti padeda ir tam pritaikytos taisyklės. Lygoje draudžiamas žaidimas kūnu, neleidžiama atlikti stiprių metimų, lazdą keliant aukščiau juosmens, nefiksuojami permetimai. Sklandų teisėjų darbą garantuoja tarptautinės kvalifikacijos teisėjas Laurynas Stepankevičius, kuris nuolat dalyvauja lygos veikloje ieškant geriausių sprendimų.
Naujai įkurtoje lygoje taip pat išspręstas ir aiškiai sudėliotas rungtynių trukmės elementas: visos lygos rungtynės turi tilpti į vieną valandą. Dėl šios priežasties žaidžiami du kėliniai, per kuriuos rungtynių laikas stabdomas tik per antrojo kėlinio paskutines 5 minutes, o pertrauka tarp kėlinių trunka vos dvi minutes.
„Šios lygos formatas yra naujas Lietuvoje dėl savo laiko trukmės, taisyklių, tokių kaip žaidimo kūnu eliminavimas, negalėjimas atlikti stiprių metimų iš užmojo ir t.t. Visos šios taisyklės yra sukurtos ir perimtos iš kitų šalių visų pirma siekiant išvengti traumų ir konfliktinių situacijų. Juk dažnai pagauti azartui pamirštame savo fizinę būklę ir amžių“, - kalbėjo lygos organizatoriai.
Pirmasis „Dariaus ir Girėno“ lygos sezonas jau startavo, o jame dalyvauja šeši klubai: „Hockey Punks“, „HC Banginiai“, „Trakų Galvė“, „HC Poseidonas“, „Kaunas Hockey“ ir „Karys“. Ant ledo galima išvysti ne vieną puikiai Lietuvos ledo ritulio pasaulyje pažįstamą veidą, o kartu su jais varžosi ir ledo ritulio mėgėjai.
Išskirtinė ir šios lygos taškų skaičiavimo sistema: skirtingai nuo IIHF varžybų, rungtynės gali baigtis ir lygiosiomis, o per rungtynes išdalijami ne trys, o du taškai: du už pergalę, vienas abejoms komandoms už lygiąsias. Visa tai leidžia sukurti itin atkaklią sistemą, kurioje kiekviena komanda pretenduoja į pirmąsias keturias vietas, garantuojančias lemiamą turnyro stadiją – žaidimą finalinio ketverto turnyre.
Po dviejų ratų (10 rungtynių) keturios geriausios „Dariaus ir Girėno“ lygos komandos stos į kovą dėl pirmojo nugalėtojų titulo. Finalinio ketverto formatu keturios stipriausios lygos dalyvės stos į akistatą pusfinaliuose, o dvi jų nugalėtojos išsiaiškins savo santykius finalinėje akistatoje.
