Žmogus turi dvi kojas, todėl būtų logiška manyti, kad norint pasiekti didžiausią greitį reikia naudotis abiem vienodai. Juk juo stipriau atsispirsi nuo žemės, tuo greičiau bėgsi. Tačiau Bolto atvejis šiuo požiūriu yra unikalus. Mokslininkai naujausių technologijų dėka išmatavo, kad dešine koja Boltas atsispiria net 13 % stipriau, o štai kairė koja net 14 % daugiau laiko praleidžia liesdama žemę. Bet ką tai reiškia? Ar tai padėjo Boltui pasiekti įspūdingus greičio rekordus?
Pats bėgikas knygoje „The Fastest Man Alive: The True Story of Usain Bolt“ pasakojo, kad serga skolioze - liga, dėl kurios stuburas krypsta į šoną. Dėl to vyro dubuo nėra taisyklingoje padėtyje ir jo dešinė koja yra 1,2 centimetrais trumpesnė už kairiąją. Boltui sunku ramiai stovėti vietoje, o ilgesnis sėdėjimas kėdėje sukelia nugaros skausmą. Tokia padėtis daugeliui žmonių kasdien keltų diskomfortą ir apie profesionalaus sportininko karjerą reikėtų pamiršti.
Tačiau mokslininkai nemano, kad nesimetriškas bėgimo ritmas, galimai išsivystęs dėl vienos trumpesnės kojos, suteikė Boltui pranašumą. Greičiau priešingai - jei jis abiem kojomis būtų galėjęs atsispirti tokia pat jėga, jis būtų bėgės dar greičiau. Kita vertus, svarstoma ir tai, kad galbūt viena trumpesnė koja leido Boltui sinchronizuoti savo bėgimą su kvėpavimu ir tai jam suteikė šiokį tokį pranašumą.
Visgi, bene realistiškiausia versija yra ta, kad Boltui padėjo tai, kad jo kojos yra labai ilgos. Vienoje 100 metrų distancijoje bėgikai įprastai žengia maždaug 45 žingsnius. Boltui pakakdavo 40. Prie to dar pridėkite atletišką kūno sudėjimą, užsispyrimą ir nesibaigiančias treniruotes ir galbūt ta mįslė nebus tokia jau miglota.
