Mirė buvęs ilgametis Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) prezidentas brazilas Joao Havelange (Žuaunas Avilanži), kuris daug prisidėjo, kad šių metų vasaros olimpinės žaidynės vyktų Rio de Žaneire.
Tai antradienį pranešė šio antrojo pagal dydį Brazilijos miesto Samariečių ligoninė, kurioje J.Havelange dar liepą buvo gydomas dėl plaučių uždegimo.
J.Havelange, kuris FIFA vadovavo 1974-1998 metais, mirė eidamas 101-uosius metus.
J.Havelange pavertė FIFA pasauline įtakos grupe, bet turėjo atsistatydinti užslinkus korupcijos šešėliui, kuris aptemdė pasaulio futbolo organizacijos reputaciją.
Kaip žmogus, 24 metus vadovavęs FIFA ir pusę amžiaus dirbęs Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK), J.Havelange mąstė ir veikė su užmoju, ir tapo centrine figūra evoliucionuojant šiandienos sporto megarenginiams.
Pasinaudodamas savo įtaka jis labai prisidėjo prie to, kad Rio de Žaneiras laimėtų teisę rengti šiemetinę olimpiadą, kuri Pietų Amerikoje vyksta pirmą kartą.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris) yra pasakęs, kad J.Havelange „mato pasaulį pro teleskopą, o ne pro mikroskopą“.
1916 metais Rio de Žaneire, turtingoje imigrantų belgų šeimoje gimęs J.Havelange baigė teisės studijas, bet tikroji jo meilė buvo sportas.
Kaip plaukikas jis atstovavo Brazilijai 1936 metų olimpiadoje Berlyne ir 1952 metais Helsinkyje, kur rungtyniavo su vandensvydžio rinktine.
Tikrasis jo pašaukimas pasirodė esąs vadyba – šioje srityje jis iškilo į aukščiausius sporto organizacijų ešelonus ir nustatė ilgų ir labai tvirtų „karaliavimų“ standartą, kuris, kai kurių kritikų nuomone, skatino korupcijos kultūrą.
J.Havelange 15 metų buvo Brazilijos sporto konfederacijos prezidentas, 1955-aisiais pradėjo dirbti Brazilijos olimpiniame komitete, o 1963-iaisiais – TOK, kuriame išdirbo iki 2011-ųjų.
1974-aisiais jis gavo FIFA prezidento darbą, kuriame pakeitė serą Stanley Rousą (Stenlį Rusą) ir buvo pirmasis žmogus ne iš Europos. Per tolesnį ketvirtį amžiaus J.Havelange pakeitė tai, kaip pasaulis išgyvena futbolą.
Vadovaujant J.Havelange pasaulio čempionatas iš 16 valstybių renginio, orientuoto daugiausia į Europą, su keliomis Pietų Amerikos šalimis, virto visos planetos sporto švente, koks yra dabar.
Iki 1998 metų, kai J.Havelange vadovavimą FIFA perdavė Seppui Blatteriui (Sepui Blateriui), besivaržančių valstybių skaičius padidėjo iki 32 – prisidėjo 12 šalių iš Azijos, Afrikos ir, taip pat,
Šiaurės ir Centrinės Amerikos bei Karibų regiono.
Pinigų žaidimai
J.Havelange negėrė ir nerūkė, buvo ne mažiau kaip tris kartus susitikęs su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tačiau sporto „karalius“ turėjo ir ne tokią gražią pusę.
Netylant įtarimams dėl korupcijos, J.Havelange 2011 metų gruodį atsistatydino iš TOK. Oficialiai jis pasitraukė dėl sveikatos, bet tai įvyko dvi dienos prieš tai, kai jis turėjo stoti prieš etikos komitetą, kuris tyrė įtarimus, jog jis ėmė kyšius už tai, kad nukreiptų kontraktus rinkodaros kompanijai ISL.
2013 metais J.Havelange atsistatydino iš FIFA garbės prezidento posto – kai buvo patvirtinti pranešimai, kad jis ėmė kyšius.
Kritikai sako, kad korupcija buvo toks pats J.Havelange palikimas kaip ir sėkmingas futbolo internacionalizavimas. Jį pakeitęs S.Blatteris ir pats 2015 metų birželį paskelbė atsistatydinantis – po to, kai vykdant didelio masto korupcijos tyrimą buvo areštuoti septyni aukščiausio rango FIFA pareigūnai.
