Nuo pat pirmosios dienos Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje dirbantis Mindaugas Lukauskis kol kas neturi ko skųstis. Krepšininko sportinė forma bei tarpusavio supratimas su komandos draugais palaipsniui gerėja, o pats rinktinės senbuvis nepastebi žiniasklaidoje nuolatos eskaluojamos rinktinės įžaidėjo problemos.
– Kaip jaučiatės įsibėgėjus rinktinės stovyklai?
– Gerai dirbasi, visi labai stengiasi. Ačiū Dievui nėra traumų, tik kelios smulkios. Noro yra ir kol kas viskas labai gerai.
– Pats, būdamas rinktinės senbuvis, ar sutinkate su ekspertų nuomone, jog ši atjaunėjusi komanda yra subalansuota geriau nei buvo pernykštė?
– Kiekvienais metais būdavo panašūs įžaidėjai ir atakuojantys gynėjai. Gal tiesiog broliai Lavrinovičiai anksčiau buvo galintys žaisti tiek kraštais, tiek vidurio puolėjais. Dabar yra tikri krašto puolėjai ir tikri vidurio puolėjai. Negalėčiau pasakyti, kad būtent šiais metais kažkurių pozicijų žaidėjai yra geriausiai išreikšti. Rinktinė visais metais buvo panaši.
– Kalbant apie įžaidėjo poziciją. Ar jūs pastebite trūkumų toje pozicijoje? Juo labiau, kad šiais metais įžaidėjo pozicijoje lyg ir yra tipiški pirmieji numeriai nei tarkime pernai, kai šios pareigos neretai tekdavo Artūrui Jomantui.
– Taip, šiais metais įžaidėjai yra aiškesni. Bet dar reikia daugiau rungtynių. Treniruotėse antri numeriai pabando sužaisti derinį. Viskas pasimatys per rungtynes. Treneris išbandys savo sumanymus ir tada jau bus galima spręsti, ar čia yra problema, ar ne. Kol kas įžaidėjai savo darbą atlieka gerai, o jiems kartais pagelbėja antri ir treti numeriai.
– Esate patenkintas dabartine savo sportine forma?
– Taip, nes turėjau nemažai laiko poilsiui. Šiek tiek anksčiau pradėjau sportuoti asmeniškai ir dabar jau įsivažiuoju. Gal Druskininkuose pirmos dienos buvo tokios sunkesnės, o dabar jau fiziškai jaučiuosi gerai. Aišku, trūksta susižaidimo, bet dar yra laiko. Paprasčiausiai reikia pajusti vienas kitą, nes komandoje daug naujų veidų. Bet čia viskas susidėlios laikui bėgant.
Eimantas Skersis
