Ministrų kabineto sprendimu, valstybės premijos sportininkams ir jų treneriams už paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse iškovotas 1–4 vietas didėja daugiau nei tris kartus.
Pasak ministerijos, taip pat siekiama, kad palaipsniui paralimpiečių ir kurčiųjų sportininkų premijos būtų vienodo dydžio, kaip atitinkamas vietas olimpinėse žaidynėse iškovojusių sportininkų. Premijų dydžiai bus keičiami etapais ir, priėmus reikalingas Sporto įstatymo pataisas, jos ateityje būtų suvienodintos.
Dabar valstybės premija už paralimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse iškovotą 1-ąją vietą sieks 64 tūkst. eurų – iki šiol buvo skiriama 19,2 tūkst. eurų premija.
Už 2-ąją vietą bus skiriama 32 tūkst. eurų (buvo 9,6 tūkst. eurų), už 3-iąją – 24 tūkst. eurų (buvo 6,4 tūkst. eurų). Už laimėtą 4-ąją vietą atitinkamai bus skirta 12,8 tūkst. eurų vietoje iki šiol buvusios 4,4 tūkst. eurų premijos.
Pakeitimai įsigalioja iškart, todėl didesnės valstybės premijos jau bus skiriamos ir šiuo metu Brazilijoje vykstančiose pasaulio kurčiųjų žaidynėse aukščiausias vietas iškovosiantiems sportininkams ir jų treneriams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad valstybės premijos yra svarbi, bet tik viena iš sportininkų skatinimo priemonių.
Tuo metu siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, bus didinamos valstybės stipendijos sportininkams ir plečiamas jų gavėjų ratas, įtrauktos jaunimo amžiaus grupės.
„Rengiamas labai svarbus pokytis – valstybės stipendijų gavėjams valstybės lėšomis bus užtikrintos socialinės garantijos, t. y. sveikatos draudimas, ligos, pensijų, motinystės socialinis draudimas. Mūsų planuose yra ir elito sportininkų dvigubos karjeros, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atrankos ir rengimo programos“, – kalba J. Šiugždinienė.
Paralimpiečiai: esame pusiaukelėje
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia sveikinantis Vyriausybės sprendimą didinti premijas už pasiekimus paralimpinėse žaidynėse. Vis dėlto jis pažymi, jog paralimpiečiams turi didėti premijos ir už rezultatus Europos, pasaulio čempionatuose, nes kol kas jos lieka kelis kartus mažesnės nei olimpiečių.
„Esame tik pusiaukelėje. Nežinau, kaip paaiškinti sportininkui, kodėl už paralimpines žaidynes premija padidėjo, o už pasaulio ar Europos čempionatą liko ta pati maža. Čia nėra logikos, tą būtina keisti“, – pranešime teigė M. Bilius.
Jis pažymi, kad padidinus premijas net ir Paralimpinėse žaidynėse aukštas vietas užėmę sportininkai už pergales gaus maždaug pusę to, ką gauna olimpiečiai už rezultatus olimpinėse žaidynėse.
„Premijų paralimpiečiams klausimą kėlėme nuo 2016-ųjų, jos daug metų buvo maždaug septynis kartus mažesnės nei olimpiečių sportininkų. Džiaugiuosi, kad pagaliau buvome išgirsti, ir nuo šiol paralimpinėse žaidynėse aukštas vietas iškovojusių atletų pasiekimai bus vertinami daug aukščiau“, – sakė jis.
Tuo metu ŠMSM pažymi, kad kai kuriose ES valstybėse premijos sportininkams nenumatytos, o iš skiriančiųjų premijas šalių pagal jų dydį Lietuva jau iki šiol buvo antra.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių teikiamos premijos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Italija už paralimpinių žaidynių 1-ąją vietą skiria 75 tūkst. eurų, Vokietija – 20 tūkst. eurų, Danija – 6,7 tūkst. eurų, Lenkija – 15 tūkst. eurų. Liuksemburge, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje valstybės premijos nenumatytos.
Olimpinės ir paralimpinių žaidynių premijos suvienodintos penkiose ES valstybėse – Vokietijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
Bus siūloma, kad pakeitimai, susiję su premijų dydžių suvienodinimu, įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d., t. y. po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.
