Pastaruoju metu įsiliepsnojo karas tarp FIBA ir Eurolygos. Užkulisiuose vis garsiau kalbama, kad FIBA grasins tų šalių federacijoms, klubams, kurie vietoj šios organizacijos įkurtos Čempionų lygos pasirinks Eurolygos rengiamą Europos taurės turnyrą ir pasirašys trejų metų sutartį, jog dalyvaus šiose varžybose.
Tokiu atveju FIBA oficialiai prašytų tokios šalies lygos (tarkim, LKL), kad ji išvarytų nepaklusnias komandas (pvz., Vilniaus „Lietuvos rytą“ ar Klaipėdos „Neptūną“) iš vietinio čempionato. Jei ir tai nepadėtų, būtų imamasi sankcijų prieš tos šalies federaciją – jos rinktinė būtų šalinama iš didžiausių „FIBA Europe“ rengiamų tarptautinių turnyrų, tarkim, Europos čempionato.
Bauginimai, atrodo, pradeda veikti. Trys Italijos klubai ketino pasirašyti sutartį su Eurolyga dėl dalyvavimo Europos taurės varžybose, bet šios šalies federacijos vadovai tam kategoriškai paprieštaravo.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas dar neseniai teigė, kad sostinės ekipa rinksis ne Čempionų lygą, o Europos taurės turnyrą. Tiesa, dabar klubo direktorius Martynas Purlys pareiškė, jog komanda lauks Lietuvos krepšinio federacijos pozicijos ir tik tuomet apsispręs.
„Jeigu FIBA pradės taikyti sankcijas didžiausių krepšinio šalių federacijoms, galima surengti atskirą Europos ar pasaulio čempionatą. Pavyzdžiui, planetos pirmenybes galėtų organizuoti Eurolyga kartu su NBA. To niekas negalėtų uždrausti“, – samprotavo M. Balčiūnas.
Tačiau labai svarbu, kad elitinių Europos krepšinio šalių federacijų vadovai susivienytų ir kartu pasipriešntų FIBA diktatui. Dar tada, kai M. Balčiūnas buvo LKF generalinis sekretorius, 28 šalių federacijų atstovai teigė esantys pasiryžę atsiskirti nuo FIBA. Tiesa, tarp jų nebuvo visų pajėgiausių krepšinio šalių vadovų.
Buvęs vienas LKF vadovų įsitikinęs, kad sumaištis Europos krepšinyje pirmiausia kyla dėl vieno žmogaus, FIBA generalinio sekretoriaus Patricko Baumanno, ambicijų.
„Jis susireikšminęs iki begalybės. Dabartiniai FIBA veiksmai yra desperacja. Jų vadovai gyvena iliuzijomis, kad jie nieko neveikdami valdys Europos klubinį krepšinį. Žinau menką dabartinės FIBA valdžios kompetenciją. Ji gyvena praeitimi, kai visi kiti toli pažengė į priekį. Eurolyga, nors ir mažais žingsniais, daugiau nei dešimt metų auga ir stiprėja“, – sakė M. Balčiūnas.
Pasak pašnekovo, gera išeitis iš susidariusios keblios situacijos būtų sukurti verslo įmonę, kurios akcijas pasidalytų FIBA ir Eurolyga. FIBA galėtų toliau organizuoti tarptautines rinktinių varžybas, o Eurolyga būtų atsakinga už klubinį krepšinį. „Reikėtų grynai ūkiškai spręsti šį klausimą, tačiau iškyla asmenybių klausimas“, – kalbėjo buvęs LKF generalinis sekretorius, duodamas suprasti, kad susitarti šų organizacijų vadovams būtų sudėtinga.
FIBA siautėti pradėjo jau anksčiau, kai nutarė, kad Europos čemponatai vyks ne kas dvejus, o kas ketverius metus. Be to, planetos pirmenybių atrankos varžybos bus rengiamos ir vasario bei lapkričio mėnesiais. Tuo metu vyks Eurolygos, NBA varžybos, todėl nėra galimybių, kad rinktinės žaistų pajėgiausių sudėčių.
„FIBA vadovams svarbiausia asmeniniai interesai, o ne krepšinio reikalai. Iš esmės neliko „FIBA Europe“ organizacijos. Dabartiniai tarptautinės krepšinio federacijos vadovai daugiau neieko nesugeba tik grasinti ir šantažuoti. Liūdna, kad už dabartinius tarptatuinės federacijos vadovus balsuoja Afrikos, Azijos, kur krepšinis nėra populiarus, šalių atstovai. Gal juos P. Baumannas kažkuo pavaišina ir jie pakelia rankas. Taigi viską lemia ne kokybė, o kiekybė“, – sakė M. Balčiūnas.
