Straipsniu bandoma pasakyti, kad neįgalus mokinys, žmogus gali atlikti viską tą patį pagal ligos pobūdį. Nebus stabdis procese ir aplamai neįgalumo nėra. Yra tik dalyvumas. Patyčios neegzistuoja, visi tokie dvasingi, supratingi, tik mokytojai vis nepasirengę, jiems trūksta žinių ir supratimo, empatijos. Mokytojas mokosi dirbti su visais vaikais- rašo pritaikytas programas,padeda kuom tik gali, bet vistiek neturi žinių? O gal teorija skiriasi nuo praktikos? Gal trūksta rankų? Mokytojas ne Dievas 3 asmenyse. Juk paraolimpiečiai irgi treniruojasi ir kovoja atskirai.