Įvairių sporto šakų fizinio rengimo treniruotės iš dalies yra panašios. Nesvarbu, ar esi krepšininkas, tenisininkas, futbolininkas, lengvaatletis. Vis vien turi paruošti savo kūną ir nuolat jį prižiūrėti. Jau iš anksto yra sudaromi įvairūs planai, kuriuos sportininkai turi vykdyti.
Ir čia jau nuo atleto priklauso, kiek jis tam atsiduos ir kiek norės įgauti ir nuolat gerinti savo sportinę formą. Tačiau koronavirusas ir karantino paskelbimas įprastinę tvarką visiškai sugriovė. Sporto šakų atstovai dabar laiką leidžia namuose, kur namų sąlygomis įmantriausiais būdais bando palaikyti sportinę formą.
Vieni gi įsirengė treniruočių sales, kiti palaiko rutiną kasdien, nuo kurios neįmanoma nukrypti. Dar kiti sportininkai kiek galima dažniau stengiasi bent jau bėgioti miške ar šalia namų, taip kartu ir pakeisdami aplinką, ir bandydami kiek įmanoma daugiau prajudinti kūną bei nesėdėti vienoje vietoje.
Kalbant apie sporto situaciją pasaulyje, kai kurie atletai yra ir kur kas sudėtingesnėje situacijose dėl nežinomybės. Štai Kauno „Žalgiris“ yra unikalioje situacijoje, nes tiesiog dar nežino, ar šis sezonas oficialiai baigtas, ar dar reikės išbėgti į aikštelę. Nors Lietuvos krepšinio lygos kovos nutrauktos, Eurolygos turnyro vadovai kol kas pirmenybes tik sustabdė ir ieško būdų, kaip ji dar būtų galima pratęsti. Tad krepšininkams žūtbūt reikia kiek įmanoma labiau nenutolti nuo sportinės formos.
Susisiekus su „Žalgirio“ fizinio rengimo treneriu Justinu Grainiu, jis papasakojo, kaip krepšininkai palaiko sportinę formą namuose ir ką reikėtų daryti, jei Eurolygos sezonas būtų pratęstas.
„Kalbant apie krepšininkų situaciją, tai kiekvienas iš sportininkų turi skirtingas sąlygas, kai kurie turi sodybas, kai kurie privatų kiemą, kai kuriems tikrai tenka daugelį treniruočių atlikti tik namų sąlygomis,– interviu portalui Tv3. Lt sakė J.Grainys. – Todėl mūsų atletinio rengimo trenerių pagrindinis uždavinys ir buvo išvengti to kardinalaus krūvio sumažėjimo ir kuo produktyviau išnaudoti esamą situaciją. Todėl individualizuojant krūvį ne tik pagal fizines ypatybes, bet ir pagal turimas sąlygas sportui, manau jog šį karantino laikotarpi galime panaudoti produktyviai. Tikrai nukenčia taktinis ir techninis parengimas, bet turint galimybę išeiti į lauką, ir turint bent 20 x 20 metrų plotą, galime pilnai palaikyti savo fizinę formą.“
Svarbiausi aspektai palaikant fizinę formą namų sąlygomis
Anot pašnekovo, kadangi visi mes gyvename skirtinguose namuose ar butuose, tad labai svarbu prie to prisitaikyti ir sudaryti tam tikrą planą. Apskritai, šį laikotarpį kai kurie sportininkai gali išnaudoti galbūt ir mini traumų gydymui.
„Jeigu nėra jokios galimybės išeiti atokiau į lauką ar savo privatų kiemą, o viską tenka daryti tik namuose, tuomet aš, visų pirma, pagrindinį dėmesį skirčiau silpnųjų vietų stiprinimui, senų mikrotraumų išsigydymui. Treniruočių procese turi pradėti dominuoti daugiau mobilumo, lankstumo pratimų, kadangi jeigu visą laiką praleidžiame namie, natūralu, kad sumažėja judesių įvairovė ir pailgėja sėdimos pozicijos laikas. Širdies ir kraujagyslių sistemą stengtis palaikyti su pratimais judesyje, bet vietoje, tik šiuo atveju visada siūlau stebėti pulsą, kadangi dažnai, tokio pobūdžio treniruotėse, sportuojant individualiai, sunku išlaikyti vienodą apkrovą.“
Buvimas namuose kai kuriems žmonėms apskritai gali kelti įvairių pagundų. Vieniems tai kaip tik galbūt paskata, bet tikrai yra tų, kuriems sunkiau išlaikyti dėmesį. Anot J.Grainio, kaip tik sportininkai labai laukia treniruočių.
„Kiek tenka bendrauti su sportininkais, tai kaip tik būnant visados namie nėra tiek daug tų pagundų daryti kažką, o kaip tik visi laukia treniruočių. Skirtingai, negu tai būtų įprastinė vasara ir laikas po sezono. Kas dėl rutinos, tai nėra labai akcentuojamas dalykas, jog viskas vyktų vienodu laiku, dėl intensyvumo, kaip tik dėliojant treniruočių periodizaciją, stengiamės krūvį (intensyvumą) kaitalioti, jog išvengtume adaptacijos ir turėtume norimus rezultatus.
Aš visuomet esu tos pozicijos, jog didžiausia klaida sportuojant (ypač po sezono, ar situacijoje tokioje kaip dabar) yra per didelis kiekis sporto specifikos pratimų. Daugeliui krepšininkų ar kitų sporto šakų atstovų sezonai jau pasibaigė ir artimiausios rungtynės nusimato po 2-5 mėnesių. Todėl reikia kaip tik nuimti apkrovas nuo raumenų grupių tų, kurios buvo perkrautos viso sezono metu. Skirti didesnį dėmesį bendram viso kūno stiprinimui ir tik vėliau vėl grįžti prie sporto specifikos pratimų.“
O kitas pašnekovas, buvęs lengvaatletis, o dabar vyriausiasis Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės sprinterių treneris ir šalies vyrų krepšinio rinktinės štabo narys Martas Skrabulis tikino, kad svarbiausia šiuo momentu sportininkams daryti tai, ką labiausiai moka ir neišradinėti rizikingų naujovių.
„Siūlyčiau daryti, ką moka, ką tikrai yra darę. Tuos pratimus aiškius gana visiems. Neišradinėti tiesiog neaiškių dalykų vien iš noro kažkokio, geriau tokiomis sąlygomis yra būti be rizikos. Tiesiog nepasidaryti didelės žalos kūnui, nes gal greičiau laikas praeis ir galėsime grįžti visi į senas vėžes",– tikino jis.
Anot jo, sportinės formos palaikymas namų sąlygomis gal ir galimas, tačiau tobulėti šiomis aplinkybėmis tikrai vargiai galima. O juk tai ir turėtų būti kiekvieno atleto noras.
„Kaip ir sakau, kenčia (sportininkai - aut. pat), nes negali atlikti specifinio krūvio, kurį pratę. O namų sąlygomis, na, suprantate, ar krepšininkas, ar bėgikas, na negali mėtyti į krepšį nei bėgioti, kaip reikėtų tą daryti. Negali tu pačių pratimų specifinių atlikti, kuriuos tikrai reikėtų daryti. Nes kuo aukštesnio lygio atletas, tuo jam daugiau specifinio krūvio reikia. Tai tos namų sąlygos, kaip sakau daugiau yra „blefas“.
„Palaikyti tai taip, sportinę formą galima kažkiek, bet tobulėti niekaip,o profesionalai gyvena iš detalių, kurios lemia aukštus rezultatus. O tam vis vien reikia būti, kaip sakyti, savo darbe, ar sektoriuje, ar aikštelėje, ar bėgimo takelyje. To namų sąlygomis negali padaryti, tai tas formos palaikymas, daugiau, kad svorio nepriaugtume ar visiškai neišprotėtume.“
Sugrįžimas po pertraukos
„Žalgirio“ krepšinio klubo situacija yra gana unikali dėl to, kad, kaip minėjome, dar gali prireikti grįžti ant parketo ir žaisti aukščiausio lygio mačuose prieš stiprias Eurolygos komandas. Kai kurie žaidėjai, prieš sustabdant sezoną, jau buvo įgavę gana gerą formą, o kaip dabar? Ar įmanoma į ją kažkiek sugrįžti po štai tokios ilgos pertraukos?
„Dėl šitos nežinomybės ir yra sunku planuoti treniruočių procesą,– sakė kauniečių fizinio rengimo treneris J.Grainys. – Kaip minėjau prie štai, tokiu atveju, kai sportininkams dar reikės dalyvauti varžybose, tuomet sportininkas turi atlikti ir specifinį sporto šakai krūvį, tuomet tas sugrįžimas bus lengvesnis. Pirmos 2-3 savaitės yra gerai gauti šiek tiek kitokį krūvį negu buvo viso sezono metu, vėliau tikrai krenta techninis ir taktinis pasirengimas ir to sugrįžimo į sportinę formą sunkumas priklausys nuo daugelio faktorių, kiek bus duota laiko iki rungtynių, koks laiko tarpas praleistas be krepšinio treniruočių.
Iš atletinio rengimo pusės, pirmi žingsniai turėtų būti kiek įmanoma suvienodinti žaidėjų fizinę formą, nes kaip ir minėjau, kiekvienas turi kitokias sąlygas treniruotėmis, suvienodinus krūvius, labiau galima valdyti visą treniruočių procesą, kuomet prasidės krepšinio treniruotės, bet vėlgi sunku šnekėti, kadangi viskas priklausytų nuo laiko, kuris būtų skirtas pasirengimui.“
Paklaustas, ar tokioje situacijoje padidėtų traumų tikimybė, „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris tikino, kad labai svarbu, kiek laiko būtų skirta pasiruošimui.
„Ir vėl atsiremiame į tą patį faktorių – laiko vienetas. Jeigu krepšininkams reikėtų per 2 savaites pradėti žaisti maksimaliu krūviu, po 3-4 rungtynes per savaitę, tuomet taip rizikos faktorius gauti traumą, būtų didesnis. Manau norint saugiai, produktyviai sugrįžti į ritmą, reikalingos 4-6 savaitės, bet tikrai nemanau, jeigu sezonas būtų pratęstas, kad klubai turėtų tiek laiko pasirengti.“
