„Remiantis 2022 m. duomenimis, vos vienas iš 9 suaugusių vilniečių (11,9 proc.) gali būti priskiriamas prie sportuojančių pakankamai, t.y. fizine veikla užsiima penkias dienas per savaitę po 30 minučių. Palyginimui, 2018 m. tokių vilniečių buvo beveik trečdalis (29,8 proc.). Tai – garsus pavojaus signalas institucijoms, nes fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su žmonių sveikata, savijauta ir ligų prevencija. Jeigu situacijos netaisysime, netrukus turėsime naujas ligonių kartas“, – sakė komisijos iniciatorė, Vilniaus miesto tarybos narė Vita Vitkutė-Degutienė.
Anot jos, fiziškai aktyvių gyventojų skaičius sostinėje ir visoje Lietuvoje ėmė mažėti su pandemija, kuri paskatino sėslesnį gyvenimo būdą, o šie įpročiai išliko iki šių dienų.
Pasaulio sveikatos organizacijos statistika rodo, kad Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – nuo jų miršta 58,4 proc. moterų ir 46 proc. vyrų. Šios ligos koreliuoja su fizinio aktyvumo stoka, o taikant tinkamą prevenciją 80 proc. mirčių atvejų būtų galima išvengti, nurodo PSO. Remiantis duomenimis, lietuvių gyvenimo trukmė taip pat nesiekia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkio – gyvename net 6 metais trumpiau, nei vidutiniškai EBPO narių gyventojai.
Pastebima, kad dėl fizinio aktyvumo trūkumo žmonės dažniau patiria ir psichologinių problemų, o pastaraisiais metais psichinės sveikatos problemomis besiskundžiančių gyventojų skaičius taip pat auga. Anot visuomenininkės, dalies šių psichinių sveikatos sutrikimų tikrai būtų galima išvengti, jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų sveikesnei gyvensenai, aktyviam laisvalaikiui, sportui.
„Kaip medikė, sportininkė ir Lietuvos Šaulių sąjungos narė, matau skaičių dinamiką ir augančias problemas, kurios kyla iš fizinio aktyvumo trūkumo. Jeigu nieko nedarysime, po 20 metų turėsime išlaikyti daug sergančių žmonių, taip pat kyla reali grėsmė neužauginti pilietiškų, sveikų ir laimingų vaikų. Jau šiandien beveik 50 proc. jaunuolių yra netinkami karinei tarnybai, o augančios psichinės sveikatos problemos ribos ir jų galimybes ateityje naudotis ginklu, tad tai vis labiau tampa ne tik asmeninės sveikatos, bet ir nacionalinio saugumo problema“, – įsitikinusi V. Vitkutė-Degutienė.
Jos teigimu, nors problema yra nacionalinė ir reikalauja valstybinių institucijų dėmesio bei pastangų, Vilnius gali parodyti iniciatyvą. Vaikų ir jaunimo sporto strategija būtų pirmasis žingsnis, kuris šią problemą spręstų labiausiai pažeidžiamoje socialinėje grupėje – vaikų ir jaunimo tarpe. Ši strategija turėtų apimti įvairius aspektus – nuo infrastruktūros tinkamumo įvertinimo iki skirtingų įstaigų pastangų sinchronizavimo įgyvendinant sporto ir sveikatinimo iniciatyvas.
Beje, su panašiomis problemomis dėl fizinio aktyvumo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Antai visai neseniai Lenkija taip pat nusprendė ženkliai didesnį dėmesį skirti sportui ir fiziniam aktyvumui.
Planuojama, kad Vilniaus vaikų ir jaunimo sporto strategija bus parengta iki kitų metų rudens. Vėliau ji dar turėtų būti tvirtinama miesto tarybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
