Kitoks prezidentas
– Mantai, kodėl pasirinkote ASVEL?
– Man buvo svarbiausia susirasti komandą, kurioje esu laukiamas. Iš Vilerbano jaučiau didelį trenerio ir klubo vadovų norą.
– ASVEL prezidentas – T. Parkeris. Ar teko su juo bendrauti?
– Tony buvo pirmas žmogus, kuris man paskambino. Su juo prasidėjo pokalbiai apie komandos viziją ir planus. T. Parkeris nori kelti ekipos lygį, nes ASVEL tikisi gauti licenciją ir 2019–2020 metais žaisti Eurolygoje.
– Tačiau jūsų sutartis su ASVEL galios metus. Klubas žiūrės, kaip jums seksis?
– Be abejo. Tai normalu. Ilgai kalbėjome, ką daryti, kaip elgtis, kokia turi būti sutarties trukmė. Pasižiūrėsim, kaip man seksis ir ar viskas tiks abiem pusėms.
– Prieš T. Parkerį esate ne kartą žaidęs. Buvote draugai?
– Asmeniškai, žinoma, su T. Parkeriu nebendravau. Aikštelėje pasisveikindavau ir tiek.
Dažniausiai klubo prezidentą įsivaizduoji su kaklaraiščiu, dideliu pilvu. Nežinai, ką su juo kalbėti, kaip bendrauti. O šįkart viskas buvo labai paprasta.
– T. Parkeris neseniai po 17 metų paliko San Antonijo „Spurs“ ir persikėlė į Šarlotės „Hornets“, pasirašydamas dvejų metų sutartį. Galbūt kalbėjote, kad ateityje bandysite suvienyti jėgas ir, besidalydami įžaidėjų laiką, kartu šturmuoti Eurolygą?
– Nežinau. Nesame tiek geri draugai, kad klausčiau jo planų. Jis man nesiaiškina, bet, kaip suprantu iš Tony veiksmų, jis grįžti į Europą kol kas neplanuoja.
Bus pagrindinis įžaidėjas
– Ar teko šnekėti apie savo vaidmenį komandoje?
– Kiek kalbėjau su Tony, jis sakė, kad esu pirmasis vyriausiojo trenerio Zvezdano Mitrovičiaus kandidatas į pagrindinio įžaidėjo poziciją.
– Oficiali ASVEL svetainė jus pristatė kaip nacionalinės komandos lyderį, išvardijo visus titulus ir trofėjus. Panašu, kad Vilerbane jūsų pečius užguls didelė atsakomybė?
– Nežinau, ką jie pristatė ir ko ne.
Tikiuosi, kad ten atsigausiu, grįšiu į savo vėžes, kuriose buvau prieš nesėkmingą sezoną Milane ir padėsiu komandai kovoti dėl titulų Prancūzijoje bei Europos taurėje.
Noriu gauti žaisti, o mano tokia specifika, kad kai daugiau rungtyniauju, geriau sekasi.
Sieksiu parodyti, kad esu alkanas krepšinio. Kiek teko kalbėti su agentais, jie sakė, kad yra klubų, kurie klaidingai galvoja, jog nebenoriu žaisti. Taip tikrai nėra.
– Jums rungtyniauti Prancūzijos klube dar neteko, o ir ši šalis pastaruoju metu neturėjo komandos Eurolygoje. Turbūt tai nėra valstybė, kurioje iki tol labai dažnai lankėtės?
– Net sunku pasakyti, kokia ta Prancūzija. Labai teisingai pastebėjote, kad krepšinio klausimais ten tenka apsilankyti retai. Tai – dar neištirtas laukas. Žiūrėsime, kaip viskas bus.
– Ar turėjote kitų pasiūlymų? Italijos žiniasklaida skelbė, kad jumis domėjosi Vokietijos Ulmo „Ratiopharm“.
– Ne, dėl šio klubo tai visiška nesąmonė.
Kitų komandų pasiūlymų, žinoma, buvo, bet nenoriu apie juos kalbėti, nes nusprendžiau pasirinkti ASVEL. Klubą, kuris manęs nori. Kiti siūlė palaukti, pažiūrėti, o čia buvau tikrai laukiamas.
Treneris priekaištų neturėjo
– Jūsų sutartis su Milano klubu galiojo dar metus. Kaip pavyko susitarti?
– „AX Armani“ norėjo nutraukti sutartį ir už tai man sumokėjo kompensaciją.
– Praėjusiame sezone Italijos čempionate ant parketo nepasirodėte nė karto, o Eurolygoje sužaidėte 20 rungtynių. Paskutines – vasario 1-ąją. Kas įvyko?
– Labai sunku pasakyti.
Praėjusių metų rugsėjį atvažiavus į Milaną, komanda turėjo 18–19 žaidėjų.
Kai manęs neregistravo Italijos čempionatui, kalbėjau su klubo vadovais. Sakiau, kad suprantu situaciją, kuri normali – atėjo naujas treneris su savo vizija. Jei manęs nereikia – susikraunu daiktus ir išvykstu. Sakydavo: ne, tuoj situaciją pakeisime, rotuosime.
Laukiau, laukiau, bandžiau kalbėti su treneriu. Jokio kivirčo ar pykčio nebuvo, bet atsitrenkdavau kaip į sieną.
Nelabai kažkas išėjo ir galiausiai vasarį sužinojau, kad nebesu reikalingas. Kadangi buvo sezono pabaiga, nusprendžiau niekur nebevažiuoti ir sportuoti individualiai.
– Ką jums kalbėdavo treneris Simone Pianigiani?
– Kad viskas gerai. Prašydavau, jog pasakytų, jei kažkas mano žaidime netinka – pabandysiu pakoreguoti, kad tik komandai būtų geriau. Jis teigdavo, jog ne, viskas puiku. O mano vaidmuo nesikeitė.
– Nuoskauda liko?
– Ne, jokio pykčio nelaikau.
Praėjusiame sezone buvo liūdna, psichologiškai sunku. Visą laiką sportavau vienas. Tačiau klubas labai žmogiškai elgėsi, nebuvo jokio negražaus jų žaidimo. „AX Armani“ davė trenerius, kurie padėjo sportuoti. Su manimi dirbo fizinio pasiruošimo treneris ir stratego asistentas.
– Ar sunkumus padėjo išgyventi tai, kad „AX Armani“ žaidė dar du lietuviai – Artūras Gudaitis ir Mindaugas Kuzminskas?
– Žinoma. Buvo daug smagiau. Pabendraudavome, kartu leisdavome laiką.
Žaisti rinktinėje problemų nemato
– Rugsėjį ir lapkritį – pasaulio čempionato atrankos varžybų „langai“. Kaip bus su Lietuvos rinktine?
– Viskas gerai, nekils jokių bėdų. Pirminė informacija tokia, kad Europos taurės turnyro tvarkaraštis nesikirs su FIBA „langais“, o klubai išvykti problemų nesudarys.
– Išsprendęs karjeros klausimą, galite lengviau atsikvėpti. Kaip leisite atostogas?
– Ši vasara – paprasta. Derinu poilsį ir sportą. Atostogauju su šeima, bet dirbu pagal rinktinės trenerių bei gydytojų sudarytą programą. Kalbėjome su jais, ko man reikia ir jie padėjo.
Žiauriai laukiu naujo sezono. Dar nežinau, kada su ASVEL rinksimės į pirmąją stovyklą, bet rugpjūčio viduryje planuoju keliauti į Vilerbaną.
– Jums – 31-eri. Pamąstote, kiek metų dar norėtumėte rungtyniauti?
– Ne, tikrai neplanuoju ir negalvoju. Mano vienintelis troškimas – žaisti ir parodyti, kad galiu tai daryti taip, kaip anksčiau. Juo labiau, kad dabar kaip tik esu pailsėjęs, išsprendęs visas sveikatos problemos. Žinoma, laukia didesnis krūvis nei jį patyriau pastarąjį sezoną, bet nieko tokio.
