Krepšininkui Mindaugui Kuzminskui šie metai kupini ne tik įtampos, bet ir naujų galimybių. Pavasarį sėmingai baigęs ekonomikos bakalauro studijas, rudenį jis pratinsis gyventi už 4 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, teigiama pranešime spaudai.
Jaunas ir perspektyvus sportininkas ne tik atskleidė savo ateities planus ir lūkesčius kremtant legionieriaus duoną viename Ispanijos klubų, bet ir pasidalino prisiminimais apie studijas Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete.
Rudenį pradėsi legionieriaus karjerą Ispanijoje. Kaip ruošiesi šiam žingsniui? Be kokių asmeninių daiktų ten neįsivaizduoji savo gyvenimo?
Man svarbiausi daiktai šiuo metu – sportbačiai (juokiasi). Be jų tikrai neįsivaizduoju savo gyvenimo. O iš tikrųjų, nežinia ką dabar galvoti. Tikriausiai bus sunku, nes jau Lietuvoje keičiant klubą jaučiu įtampą, o dabar teks išvažiuoti į miestą, kuris yra beveik už 4 000 km nuo Lietuvos. Šiek tiek baisu, bet juk toks gyvenimas. Reikia priimti naujus iššūkius!
Kas rungtynėse Tau būna sunkiausia?
Sunkiausiai, manau, ne kažkokie krepšinio elementai, o psichologiniai niuansai. Koks nusiteikimas varžyboms, kaip atlaikysiu įtampą, juk į salę susirenka 15 tūkstančių žiūrovų. Įtampa didžiulė. Manau, kad krepšinyje apskritai svarbiausia yra psichologinis pasirengimas.
Kokios mintys dažniausiai sukasi galvoje, rungtynių metu? Gal ne tik rusiški keiksmažodžiai?
(Juokiasi). Na, neneigsiu, būna ir to! Tačiau dažniausiai sukasi mintys apie varžybas, derinius, žiūri, ką rodo treneris, mąstai, kuria kryptimi judėti. Krepšinis tik atrodo paprastas žaidimas, kur tereikia bėgti, pašokti ir mesti į krepšį. Iš tikrųjų čia – begalės kombinacijų tiek puolime, tiek ir gynyboje, apie kurias turi nuolat galvoti, kurias turi prisiminti. Apie tai dažniausiai ir galvoju.
Kaip tu ilsiesi? Ypač po įtemptų varžybų ar dar įtemptesnės sesijos?
Labai patinka laisvalaikį leisti gamtoje, skaityti knygas. Tačiau laisvas dienas stengiuosi leisti aktyviai, kad ir važinėjant dviračiais. Kadangi ilgai nematau šeimos, tai stengiuosi kuo daugiau pabūti su artimaisiais. Tačiau laisvo laiko daug neturiu, todėl jis labai greitai išgaruoja.
Jeigu krepšinis dar nebūtų išrastas, kokią sporto šaką pasirinktum?
Tikriausiai stalo tenisą. Pasirinkau krepšinį, nes šeimoje mama ir brolis – šios sporto šakos profesionalai. Mama net 15 metų žaidė už Lietuvos rinktinę, tuo tarpu tėtis – Lietuvos stalo teniso čempionas. Tikriausiai tokiu atveju jo įtaka būtų buvusi didesnė, tad būčiau pasirinkęs stalo tenisą.
Kartu su VDU krepšinio komanda esi pasiekęs ne vieną pergalę. Šie metai VDU krepšininkams nebuvo patys lengviausi, tad galbūt norėjosi padėti savo universiteto komandai?
Visą laiką norėjau žaisti už universiteto komandą, deja, šiemet „Žalgiryje“ buvo kiek kitokia situacija. Turėjome labai daug varžybų tiek Eurolygoje, tiek Lietuvos krepšinio lygoje, tad treneris jau nebenorėjo, kad be treniruočių ir varžybų su „Žalgiriu“ imtumėmės pašalinės veiklos. O gaila..
Šiemet Lietuvos studentų rinktinė taip pat kovojo Universiadoje Kazanėje. Šioje rinktinėje Tavęs taip pat nebuvo. Tikriausiai priežastys panašios?
Tikrai taip. Baigėme sezoną vėlai. Tuoj pat buvau pakviestas į vyrų pagrindinės krepšinio rinktinės pasirengimo stovyklą. Deja, taip susiklostė aplinkybės. Gaila, nes labai labai palaikiau studentų komandą. Nežinau, ar daug jai būčiau padėjęs, o gal kaip tik sutrukdęs, tačiau mintimis visuomet buvau kartu.
Sėkmingai įveikei studijas ir jau turi rankose Ekonomikos ir vadybos diplomą. Kaip jautiesi?
Super! Tikrai labai gerai jaučiuosi! Kai tik apsigyniau bakalauro darbą, atrodė, kad lyg koks akmuo nuo širdies nusirito. Tačiau nežadu sustoti – norėčiau tęsti studijas. Jaučiu, kad jei sustosiu ar padarysiu pertrauką, gali nepavykti to padaryti.
Kokias studijas žadi rinktis? Ar toliau domėsiesi ekonomikos sritimi, ar galbūt rinksiesi žurnalistiką, kurią kadaise norėjai studijuoti?
Norėčiau pabandyti ką nors visai kito. Nežinau, ar tai bus žurnalistika, tačiau tikrai ne ekonomika. Norėčiau dar labiau praplėsti akiratį.
Įsivaizduok, kad vis dėlto esi žurnalistas. Kokio klausimo niekada neklaustum krepšininko po pralaimėtų rungtynių?
Turbūt – „Kaip jaučiatės?“. Juk natūralu, kad blogai. Tai kam dar klausti?
O gal yra tokių klausimų, kurie jau ir pačiam įgrisę?
Ne. Man apskritai patinka bendrauti. Man nėra sunku atsakyti į dominančius klausimus, net jeigu jie ir kartojasi. Žinoma, jei jau anksčiau buvau į jį atsakęs, nereikėtų tikėtis kitokio atsakymo (juokiasi).
Papasakok apie studijas. Ar derinti krepšininko karjerą ir mokslus buvo sunku?
Ganėtinai sunku, nes turėjau daug įvairios veiklos. Kita vertus, kuo daugiau užsiimi, tuo daugiau suspėji. Daug keliaudavau lėktuvu ir autobusu, tad konspektai visada būdavo po ranka. Manau, kad viską galima suspėti, jei tik yra noro.
Ar padėdavo dėstytojai, žinodami, kad dar ir sportuoji profesionaliai?
Visaip būdavo. Vieni dėstytojai atsižvelgdavo, kiti, priešingai, stengdavosi paspausti. Tačiau esu dėkingas jiems visiems.
Prisiminkime tuos studijų metus. Pasipasakok, ar teko nusirašinėti ar bėgti iš paskaitų? Ar buvai geras, ar kiek pasiutęs studentas?
Nebuvo man laiko būti tokiam per daug pasiutusiam. O dėl nusirašymų, tai, manau, kad blogas tas studentas, kuris nebandė (juokiasi)! Tekdavo kažkiek, tačiau kol darai, ruoši tas vadinamas špargalkes, tuomet ir išmoksti. Va čia gera mokymosi forma.
Kaip manai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žmogus, kad būtų geras ir gerbiamas dėstytojas?
Jis turėtų būti charizmatiškas, mokantis pajuokauti, bet kartu ir griežtas – tai studentams labai svarbu. Turi jausti dėstytojui pagarbą.
Studijuodamas VDU turėjai galimybę mokytis ne tik ekonomikos dalykų, bet ir užsienio kalbų, bendrųjų dalykų: menų, fizinių mokslų. Kokios paskaitos tau buvo įdomiausios, naudingiausios krepšinio aikštelėje ir gyvenime?
Įvairūs dalykai, pavyzdžiui, architektūra. Dabar keliaudamas žinau, kuris pastatas kuriuo laikotarpiu statytas. Taip pat labai pravertė anglų kalba. Tenka daug bendrauti tiek su savo komandos nariais ar treneriais, tiek užsienyje. Iš tikrųjų buvo daug naudingų dalykų, bet labiausiai išskirčiau šiuos.
Kaip manai, ar VDU – tikrai daugiau nei specialybė?
Asmeniškai man – taip. Ypač pirmaisiais metais, kuomet atvažiavau į Kauną, žaidžiau „Žalgirio“ komandoje, tiksliau, daugiau sėdėjau ant atsarginių suolelio (juokiasi). Tuo metu žaidžiau už universiteto komandą, tad patobulėjau kaip krepšininkas, o paskaitose tobulėjau kaip žmogus. Taip pat prasiplėtė draugų ratas, mano paties akiratis, tad pilnai sutinku su Jūsų teiginiu.
Pabaik sakinį: „VDU man...“.
...vienas iš svarbesnių gyvenimo etapų, kuriame, manau, tikrai gavau naudingų pamokų.
Ką patartumei moksleiviams, kurie renkasi, kur studijuoti?
Patarčiau rinktis tai, kas jiems arčiausiai širdies, kas labiausiai patinka. Bet kokiu atveju, ar baigsi vienus mokslus, ar kitus, vis tiek turėsi pasikliauti savimi, galvoti savo galva, kurti ateitį savo jėgomis.
Jeigu iš naujo rinktumeisi, kur studijuoti, ką pasirinktum?
Nieko nekeisčiau.
Rudenį Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-metį. Ko palinkėtum šia proga savo universitetui, studentams, dėstytojams?
Manau, kad VDU eina tikrai teisinga linkme, tad linkėčiau ir toliau taip tobulėti, ir toliau būti universitetų viršūnėje. Visiems sėkmės! Dėkui už pokalbį!
