„Nežinau, kodėl taip nežaidėme pirmoje pusėje. Sunku paaiškinti. Pradžioje lyg ir viskas buvo normaliai, tačiau paskui sustojome. Paskui pagavome tą ritmą, tik gaila, kad turėdami tokią jėgą, to neišnaudojome. Viską patys matėte“, - po rungtynių persirengimo kambaryje liūdnai kalbėjo M.Kalnietis.
- Gal pabaigoje pritrūko jėgų?
- Gal ir jėgų pritrūko, bet ir jie žaidė tokias pat sunkias rungtynes. Jie pabaigoje sužaidė protingiau.
- Antroje pusėje gerokai sumažėjo rotacija. Komanda rėmėsi aštuoniais žaidėjais. Gal tai padėjo atsigauti?
- Nežinau. Gal.... gal...
- Pats buvai patyręs traumą. Ar tai atsiliepė rungtynių metu?
- Sunku pasakyti. Gal reikia išsigydyti normaliai, negaliu varytis kamuolio kaire ranka. Kai padarau staigesnį judesį, labai suskausta. Dešinę pusę uždaro, kairę varytis negaliu ir perima kamuolį.
- Visai neblogai aikštelėje atrodė lietuviškas penketas...
- Mes gal daugiau metų kartu, todėl gal taip ir atrodo. Koks penketas būna tuo matu, taip ir žaidžiame.
- Girdėjote emocijas salėje rungtynių metu?
- Girdėjau aš tas emocijas. Mes lietuviai susirandame auką ir pjauname. Tai nėra lengva psichologiškai. Gal tas žaidėjas pabaigoje būtų išėjęs į aikštelę ir padaręs taip, kad mes laimėtume. Tai nėra gražu.
- Kodėl pradžioje varžovus taip paleidote į priekį?
- Jei neįmetame, tai reikia bent apsiginti. O dabar nepataikome, neapsiginame ir varžovai nutolsta.
- Kokį įspūdį palieka naujasis treneris?
- Jaučiasi, kad treneris įsijungia į komandą. Jis viską paaiškina iki smulkmenų. Džiaugiamės, kad turime tokį trenerį.
