– Kokios didžiausios problemos išryškėjo šiandien?
– Manyčiau, kad gynyba. Makedonai žaidė tikrai ne stipriausios sudėties, tad praleisti kone 80 taškų yra per daug. Jie gerai pataikė, bet turbūt tą pataikymą lėmė mūsų prasta gynyba ir prastas žaidimas prieš derinį du prieš du. Nesusikalbėjome ir tai buvo pagrindinė problema. Puolime trūksta susižaidimo, geresnių sprendimų. Ir mano sprendimas rungtynių pabaigoje buvo blogas, ir visi priėmėme tokių ne vieną ir ne du. Trūksta darnos.
– Tačiau dėl to per daug, matyt, nesijaudinate. Vis dėlto yra dar daug laiko ir juos galima ištaisyti.
– Žinoma, yra laiko, bet tai yra signalas, ką reikia taisyti ir tų vietų negalima paleisti, nes paskui galime skaudžiai nukentėti. O šiaip, nieko blogo.
– Kur slypi toji makedonų paslaptis? Pavardės lyg ir nėra itin žinomos.
– Pernai buvo taip, šiemet apie kerštą per daug nekalbėjome. Atvažiavo komanda, žaidusi vieningai. Aišku, pavardės nėra žinomos, tačiau jie neblogai žaidė. Manau, mes jiems leidome taip žaisti.
– Kokių teigiamų dalykų įžvelgiate šios dienos mače?
– Per treniruotes ne visada išpildydavome derinius, o šiandien buvo ir gražių epizodų, kai kamuolys gerai „suvaikščiodavo“ – vienas kitas perdavimas ir laisvas metimas gaudavosi. Neblogai kovojome dėl kamuolių puolime, ko galbūt anksčiau nedarydavome. Kol kas daugiau minusų, nei pliusų. Reikia ties tuo koncentruotis ir siekti, kad būtų kitaip.
– Kelis kartus žaidei atakuojančiu gynėju, tuo tarpu Tomas Delininkaitis – įžaidėju.
– Aš gerai jaučiuosi žaisdamas įžaidėju, bet jeigu reikia išpildyti kelis derinius, tai man jokio skirtumo. Pas mus daug gynėjų, kurie gali žaisti pirmoje ar antroje pozicijoje.
– Kokį įspūdį paliko naujokai?
– Kai kuriems sekėsi geriau, kai kuriems prasčiau. Galbūt kai kurie jaudinosi, bet visi atrodo neblogai. Kovojo, stengėsi, gerai dirba.
