Vengs taškų lenktynių
– Pirmasis Europos taurės varžovas – Bilbao „RETAbet“. Kas jūsų laukia?
– Žinome ispanišką krepšinį. Tai – gerai pataikantis, greitą puolimą visas 40 minučių labai mėgstantis varžovas. Vienas mūsų tikslų – stabdyti jų atakas, priversti žaisti mums parankesnį pozicinį krepšinį. Jeigu leisime jiems bėgti, bus labai sunku.
– Ar Bilbao klubas turi lyderius?
– Jie žaidžia kaip komanda. Turi savo veteranus – Axelį Hervelle, Alexą Mumbru. Nežiūrint į jų metus, šie krepšininkai taip pat aktyviai, greitai laksto, žaidžia.
Vienas dabartinių Europos talentų – Dejanas Todorovičius. Jis jaunas, rungtyniauja antrojoje ir trečiojoje pozicijose. Jis gerai pataiko, yra vienas lyderių.
Gera, rimta komanda, nenorėčiau kažko išskirti. Reikia rimtai ruoštis.
– Bandysite išvengti taškų lenktynių?
– Nenorime įsivelti į tokios rūšies krepšinį, kokį žaidžia ispanai, nes jie tą daro 20 metų. Mums parankiau pozicinis žaidimas. Reikia pažiūrėti, kaip pavyks. Tačiau vis tiek turime išlaikyti savo stilių – rungtyniauti greitai, efektyviai. Šiuo metu truputėlį netenkina pataikymas, privalome pagerinti mūsų procentus. Turime treniruotis taip, kad įmestume savo metimus. Tuo keliu ir žengiame.
Silpnų komandų grupėje nėra
– Norint patekti į kitą etapą, būtina nugalėti Bilbao krepšininkus?
– Žaidėjams per susirinkimą sakiau – paskutiniuosius 30 metų yra tokios taisyklės – būtina laimėti visas rungtynes namie ir vienas išvykoje. Tokio plano laikomės. Jeigu, neduok Dieve, pralaimėtume namie, reikės dukart nugalėti išvykose. Toks šimtaprocentinis variantas, nepriklausomai nuo to, kas su kuo ir kaip sužais. Taigi rytoj nėra jokių kitų variantų, tik laimėti.
– Kaip vertinate visus grupės varžovus?
– Nenorėčiau plėstis į visumą. Esame susitelkę į Bilbao klubą. Tačiau visos komandos rimtos, grupė stipri. Seku, kaip žaidžia „Partizan“, „Alba“, ta pati Bilbao ekipa. Nėra ką kalbėti apie „Lokomotiv“. Reikia rimtai ruoštis. Visos ekipos – mūsų lygio ar net geresnės. Silpnų varžovų tikrai neturime. Bus labai sudėtinga patekti į kitą etapą.
– Ar po rungtynių su „Žalgiriu“ nejaučiate nusivylimo?
– Visada po pralaimėjimo yra nusivylimas. Mane tenkino, kad praėjusiose rungtynėse žaidėme su agresija. Tai buvo pirmasis mačas, kuriame gynėmės taip, kaip noriu.
Pasakysiu apie teisėjavimo eskalavimą. Arbitrams priekaištų nebuvo mesta. Pasakiau, kad tokio rango rungtynėse, tokio įtemptumo, baudų metimų skirtumas galbūt ne visiškai atspindi tą, kas buvo aikštelėje.
Visiškai nenoriu apeliuoti į teisėjus, žiūrime savo problemų – daug prametėme iš po krepšio, neįmetėme baudų, buvo momentai, kai klydome visiškai ne laiku, ne vietoje ir ne tokioje situacijoje, kur tokio rango žaidėjai neturi teisės klysti. Visa tai akcentuojame ir ruošiamės kitoms rungtynėms.
Nuvykęs į LKL atsimuša kaip į sieną
– Kaip vertinate LKL skirtas sankcijas?
– Nežinau. Man skyrė? Įspėjo, ar ne? Bet norėjo skirti? Paprasčiausiai prisivedi taisyklių…
Jeigu žiniasklaida kalba, kad krepšinininkai blogai žaidė ar treneriai blogai dirbo, kodėl negalime pasakyti, kad abejojame teisėjų profesionalumu, rungtynių gerumu ar blogumu? Manau, neteisinga, kai už tai skiriamos baudos.
Reikia surasti kompromisą, nes vienašališko žaidimo negali būti. Po rungtynių visada atsiprašau teisėjų, jei per mačą apšaukiu. Tačiau aš jų nesivaikau po aikštę, kaip kai kurie mūsų LKL treneriai. Po to teisėjai bijo skirti pražangą. O mes gauname baudą už kažkokius pamąstymus, nuomonę. Gi nemenkiname teisėjų. Visi turime gerų, blogų dienų. Manau, visi privalome savo darbą atlikti gerai. Be to, kasdien galima daryti geriau, tą aš ir pasakiau.
Baudas vertinu neigiamai. Tai nėra tinkamas kelias. Darome susirinkimus su teisėjais, prarandame po tris valandas ir, galiu pasakyti, nelabai kas keičiasi. Nenoriu vėl sakyti, teisėjai geri ar blogi, bet buvau dukart po tris valandas teisėjų ir trenerių susirinkimuose, jokio poslinkio neįvyko.
Žiūrime Eurolygą, Europos taurės varžybas, matome, kaip ten teisėjaujama ir kaip čia. Manau, turėtume pasitempti į tą lygį, kokiu dirbama Eurolygoje.
Noriu pasakyti tik tiek. Jaučiu, gausiu dar vieną baudą.
– Ar nustebino Lino Kleizos reakcija po rungtynių?
– Taip.
Iš kitos pusės, džiugina, kad kažkam skauda, jog pralaimime ir mūsų klubas sureagavo. Aišku, gal metodai ne visai teisingi, bet kitų nežinau. Pernai esu kreipęsis į LKL, buvau nuvažiavęs pasikalbėti. Ten atsimuši kaip į sieną, nes ana pusė visada teisi. Nieko nepasieksi ir Linas tą žino. Jis pražaidęs visame pasaulyje. Aišku, gal tų emocijų per daug, yra taisyklės – nereikia eiti į teisėjų kambarį, nes jie, tikriausiai, turi kažkokį neliečiamumą. Tačiau reakcija normali, jei išgyveni dėl klubo rezultatų.
