Pasikeitimai Kūno kultūros sporto departamente, Lietuvos sporto politikos vizijos nebuvimas, į skurdą varomi sportininkai ir galiausiai jų bėgimas į kaimynines šalis kelia vis daugiau nerimo mūsų šalies sporto visuomenėje.
Sportas – nesvarbus
Antradienį opozicinių Seimo frakcijų nariai surengė specialią spaudos konferenciją, kurioje klausė, ar Vyriausybės vykdoma sporto politika nesužlugdys Lietuvos sporto ateities? Anot dalyvių, esant dabartinei Vyriausybei Kūno kultūros ir sporto departamentas neturėjo savo vietos – tai buvo priskiriamas prie Vyriausybės, tai – prie Vidaus reikalų ministerijos.
2009 metų biudžete nuo KKSD biudžeto buvo nurėžta daugiausiai (pernai nuo 72 mln. sumažėjo iki 30 mln. litų) lyginant su kitomis sritimis. „Dabartinės vykdomos sporto politikos situacija panaši į nemokančio plaukti žmogaus įmetimas į vandenį. Nekalbame jau apie kažkokį rezultatą ar laiką, per kurį tas žmogus turi nuplaukti“, – kalbėjo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Andrius Mazuronis.
„Argi taip gali būti, kad formuojant sporto politiką nedalyvauja KKSD, – klausė Darbo partijos frakcijos narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Vydas Gedvilas. Pasak jo, ateityje neišvengsime, kad ir daugiau mūsų šalies sportininkų paseks penkiakovininkės Donatos Rimšaitės pavyzdžiu ir išvažiuos atstovauti kitą šalį.
R. Vaiginas: esu atleistas neteisėtai
„Turime surinkti sporto visuomenę ir kalbėtis, ką toliau daryti. Dabartinis KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis per savo vadovavimo 8 mėnesius to padaryti nesugebėjo – jokio dialogo net su federacijomis nėra“, – tikino V. Gedvilas.
„KKSD vyksta savivalė, kurią vykdo K. Rimšelis. Su niekuo nesuderinus vyksta departamento restruktūrizacija, naikinami skyriai, didinamas biurokratinis aparatas, atleidžiami kompetentingi, o į jų vietą parenkami nuolankūs žmonės be patirties. Aš nesu nuolankus, mano nuomonė skyrėsi nuo dabartinio KKSD direktoriaus, todėl taip pat likau be darbo“, – kalbėjo buvęs KKSD direktorius Ritas Vaiginas.
Jis tvirtino, kad su juo atvirai susidorojo. „Bet yra įstatymas ir aš juo remsiuosi. Nesirengiu pasiduoti, kai kažkas ateina iš gatvės ir pasako, kad esi nereikalingas. Juolab, kad per 5-6 metus, kiek dirbau KKSD, nebuvo nei pažeidimų, nei nusiskundimų, nieko, dėl ko galėčiau būti išvarytas iš darbo“, – sakė R. Vaiginas.
Didžiausia problema – lėšos
Anot pašnekovo, dabar KKSD neturi nei vizijos, nei programos, o ir taip lėšų stokojančios federacijos dar labiau spaudžiamos. „Į 2012 metų Londono olimpiadą nuvešime seną bagažą, bet antrajam sportininkų sąrašui pinigų nėra, talentingo jaunimo perspektyvos liūdnos. Nė viena valstybė neturi tokių skurdžių sąlygų kaip Lietuva“, – pasakojo R. Vaiginas.
Jo duomenimis, geri sportininkai gauna maistpinigių ir stipendiją apie 3000 litų, tačiau neturi jokių socialinių garantijų. Pabaigę sportuoti jie paprasčiausiai neturi nieko – nei darbo, nei pinigų, nei šeimos, nes visą laiką iki maždaug 35 metų skyrė sportui.
„Visų pirma reikia pradėti nuo finansavimo ir kalbėti apie tai, kad gauname kapeikas. Džiaugtis gerais rezultatais dabar – didžiausia nesąmonė. Tai 4-5 metų įdirbis, kai buvo geras finansavimas, pasirengimui skirtos didelės lėšos. Praėjusiais metais ir šiais – bado dieta, tai bus problema, kai nebus ką vežti į olimpines žaidynes. Negalime išnaudoti žmonių už pavalgymą. Jeigu jie yra pasaulinio lygio sportininkai, jie turi gauti tiek, kiek kitose šalyse“, – dėstė buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius.
Jis tikino, kad jeigu ir pavyks susigrąžinti darbą panaikinus neteisėtus veiksmus, į KKSD valdant K. Rimšeliui neis: „Tiesiog noriu įrodyti savo teisingumą, kad su manimi buvo neteisėtai pasielgta. Paskui pažiūrėsime dėl K. Rimšelio išlikimo, nes padaręs tiek pažeidimų jis negali likti šiose pareigose“.
KKSD vadovas – tolimas nuo sporto
„Man keista, kaip į KKSD vadovo postą ateina žmogus, tolimas nuo sporto. Juk reikia aprėpti 120 federacijų. Iš kur žmogui tiek drąsos?“, – klausė Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
„Jeigu atleidžiami profesionalūs žmonės, o dirba diletantai – laimėjimų nebus. Norime atkreipti į tai visuomenės dėmesį, – teigė V. Gedvilas. – Gal geriau pristatykime Lietuvą per sportą, o ne per fejerverkus?“
A. Mazuronis jam antrino primindamas, kad šimtamilijoninės sumos skiriamos valstybės įvaizdžiui gerinti, tačiau ar jos pasiteisina, labai abejotina. „Lietuvai vienas Sabonis, viena Gudzinevičiūtė ar vienas Krungolcas daugiau reklamos duoda nei 100 lietuviškų kubilų“, – sakė jis.
