D. Labanauskas Lietuvoje labiausiai išgarsėjo, kai prasimušė į pasaulio čempionato ketvirtfinalį – dabar jau daugiau žmonių supranta, kad smiginis gali būti ne tik smagus laiko praleidimo būdas, bet ir profesionalus pragyvenimo šaltinis.
Šį žaidimą lietuvis atrado visai atsitiktinai.
„Susipažinau su būsima žmona, jos brolis turėjo taikinuką. Pas žmonos brolį pamėtėme, patiko - įsigyjome lentą vakarams praleisti. Mes žaidėme apylygiai, bet žaisti apylygiai aš jau nenorėjau. Kai jis išvažiuodavo, pradėjau papildomai mėtyti ir pradėjau lenkti jį. Gal 2003 m. pamačiau laikrašytje, kad vyksta kažkoks smiginio etapas Lietuvoje. Nuvykome į varžybas, man labai patiko. Pasinėriau į tai ir tobulinau, tobulinau ir tapau profesionalu“, – laidėjo pasakojo D. Labanauskas.
Pradėti užsiimti šiuo sportu nėra taip brangu, sako jis.
„Labai pigus sportas – nereikia specialių arenų, plotų. Galima drąsiai namie žaisti. Lenta kainuoja iki 70 eurų, profesionalios strėlytės – 25-30 eurų. Todėl už šimtą eurų gali įsigyti profesionalią įrangą“, – pažymi sportininkas.
Tačiau nesudėtingai įsigyjama įranga toli gražu nereiškia, kad taip pat lengva ir tapti šio sporto žvaigžde.
„Buvo tokia situacija, kai buvau dirbantis žmogus ir treniruodavausi iki 2-3 valandų nakties, nes norėjau pasiekti kažkokį lygį. Dabar treniruočių mažiau, bet jeigu rimtos varžybos laukia – treniruotes intensyvinu, po 2-3 valandas du kartus per dieną. Kai pajauti, kad pasiekei savo lygį, būna, kad strėlytes padedi ir po dvidešimt minučių“, – pasakoja jis.
Smiginio žaidime itin svarbi technika, kurios nuolatinis kartojimas padeda tobulėti ir siekti vis aukštesnių tikslų.
„Mes panašūs į fabriko darbuotoją, kuris monotiniškai kartoja tą patį veiksmą. Ir vis per ilgesnį laikotarpį jį atlieka vis geriau ir greičiau. Čia irgi kartojame monotišką veiksmą.
Man labai svarbu yra rutina – kad nuolat dalyvaučiau varžybose. Kai turi didelius tarpus – užtenka trijų savaičių, mėnesio, kai nepatiri varžybinio streso, įtampa vėl ima viršų. Kuo mažiau varžybų – tuo daugiau dirba galva. Jeigu laimi kovą lengvai, be įtampos, tai 80 proc. lemia technika.
Kai ateina labai svarbūs momentai, kurie lems – tęsi kovą ar ne – viskas verčiasi kardinaliai. Jau 80 proc. lemia tavo galva, o technika tik 20 procentų“, – pažymi D. Labanauskas.
Psichologija čia tikra svarbi – pasak D. Labanausko, prie lentos turi ateiti su visiškai tuščia galva ir galvodamas tik apie skaičius, kurių tau reikia.
Nepaisant to, kad jau daugelį metų žaidžia smiginį, D. Labanauskas sako, kad dar ieško savojo metimo.
„Aš dar ieškau savo metimo, esu ieškantis. Aš turiu tūkstantį metimų, ant scenos lipu su 200 variantų“, – juokaudamas sako jis.
Pokalbis su D. Labanausku – apie smiginio strėlyčių metimo techniką, skaudžius pralaimėjimus ir kitus žaidimo niuansus.
