Visgi pralaimėjimai turi priežastį – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pateko į „mirtininkų“ pogrupį, kuriame buvo kone keturios, įskaitant Lietuvą, stipriausios Europos čempionato komandos – Slovėnija, Prancūzija, Vokietija ir galop Lietuva.
Visus pirmus tris pralaimėjimus patyrę lietuviai šiaip ne taip pateko į atkrintamąsias, tačiau iškart atsimušė į ispaniškąją sieną ir lagaminus teko dėtis ypač anksti – kai to nenorėjo nei rinktinės atstovai, nei sirgaliai.
„Bendras rezultatas, faktinis rezultatas – nėra džiuginantis. 9-16 vietų reitingavimas dar labiau pablogino mūsų pozicijas, bet šis reitingavimas yra labai subjektyvus. Egzistuoja nevienodas grupių pajėgumas, komandų reitingavimo prasme.
Stovime prieš pliką rezultatą, kuris tikrai nėra džiuginantis, bet paradoksas yra tas, kad kai buvo įvardintas šis blogiausias rezultatas, tokio atsargaus pozityvumo po pralaimėjimo nėra buvę. Manau, kad ir žmonės, ir specialistai rezultatą mato daug plačiau nei tik skaičių, vietą ir galutinį rezultatą – rezultatas matomas plačiau – įžvelgiamas žaidėjų ir pačios rinktinės tobulėjimas“, – kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Pastarasis laikotarpis Lietuvos rinktinės sirgaliams buvo ypač sudėtingas – nuo 2015 metų neiškovota jokios prabos medalių vyrų rinktinių lygmenyje, o šie metai buvo tie, iš kurių buvo tikimasi ypač daug, kadangi rinktinėje buvo surinkti kone geriausi Lietuvos krepšininkai.
„Pastarieji septyneri metai krepšinio sirgaliams buvo emociškai sudėtingi. Aišku, lūkestis šiems metams buvo labai aukštas, ypač šiems metams, kadangi galima objektyviai aiškinti, kad per pastaruosius septynerius metus rinktinės rezultatas buvo nueinantis žemyn. 2019 metais išėjimas į pasaulio čempionatą buvo su buksavimu. Aš net nekalbu apie patekimą į Europos čempionatą, kur patekome dėka Manto Kalniečio piršto galiuko.
Manau, kad plačioji publika, žiūrėdama į šį rezultatą, kuris kaip faktas nekelia jokio pozityvo, bet visi matome daug vilties. Taip yra dėl to, nes pats rinktinės žaidimas buvo malonus akiai ir pagal kitus parametrus. Mes atliksime didesnę analizę netolimoje ateityje, bet puolimas buvo vienas geriausių čempionate. Žinome, kad žaidėme su absoliučiomis Europos čempionato lyderėmis. Mes buvome per sprindį nuo pergalės. Kelios klaidos kita linkme ir viskas būtų buvę kitaip“, – detalizavo situaciją M. Balčiūnas.
Ieškodamas pozityvumo, M. Balčiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad ši rinktinė yra vis dar tobulėjanti ir galinti žaisti žymiai geresnį krepšinį.
Lietuvos rinktinės vyriausi žaidėjai buvo Mindaugas Kuzminskas (32-ejų) ir Jonas Valančiūnas (30-ies), o visi kiti krepšininkai nėra „pikinio“ amžiaus, kai rodomas geriausias karjeros krepšinis.
Negana to, reikėtų pabrėžti ir tai, kad Lietuvos rinktinės trenerių štabas taip pat yra gan jaunas – vienintelis Kęstutis Kemzūra yra matęs tokio aukšto lygio batalijas ir patyręs ne vieną svarbią pergalę, bet kartu nurijęs karčią pralaimėjimo piliulę.
„Mūsų rinktinės branduolys, neskaitant M. Kuzminsko ir J. Valančiūno – faktiškai yra 28-erių metų ir jaunesni krepšininkai, o 28-eri yra tas amžius, kada yra krepšininko fiziologinė ir psichologinė branda, o sekantys 5-6 metai yra krepšininko aukso amžius.
Rokas Jokubaitis 21-erių metų, Ignas Brazdeikis 23-ejų, Domantas Sabonis 26-erių – žaidėjų ir komandos potencialas tik augs. Sakykime, kad žaidimo kokybė gerės, nors ir šiame čempionate žaidimo kokybė buvo nebloga. Tai teikia tą viltį. Mes, kaip krepšinio bendruomenė, subrendome giliau žiūrėti į procesą, o ne tik matyti pergalę arba pralaimėjimą.
Nesinori teisintis, bet mums pritrūko Fortūnos, nepaisant to, kad matome progresą tiek žaidėjų, tiek trenerių tarpe. Matome pasaulio čempionato atrankos rezultatą, kuris yra pakankamai geras ir pats bendras kontekstas duoda stiprų tikėjimą, kad esame gerame kelyje“, – pozityviai į ateitį žiūrėjo M. Balčiūnas.
Visuose mačuose, kuriuos žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, mūsiškius palaikė itin didelis būrys sirgalių, kuris nustebino ne vieną pasaulinio lygio žvaigždę, žaidusia šiame Europos čempionate.
„Dėl ko labiausiai pergyvename – moralinė ir emocinė skola krepšinio sirgaliams bei Lietuvai, kaip valstybei, – dėstė M. Balčiūnas. – Lūkestis buvo aukštas ir galop pagrįstas visų metų darbu – langų pergalės, pasirengimo ciklo pergalės. Visi ženklai rodė, kad mes esame stiprūs. Čempionate tiek prancūzų, tiek slovėnų, tiek vokiečių situacijos buvo tokios, kad jie į rungtynes su mumis atėjo su maksimalia koncentracija, kokia tik gali būti. Trejos rungtynės paeiliui. Tas davė savo rezultatą.
Be to, tai yra čempionatas, davęs daug patirties mūsų trenerių štabui. Ir, aišku, žaidėjų ir trenerių susiderinimui, nes sporto moksle ir praktikoje sakoma, kad komandai reikia dviejų, trijų metų subręsti. Šie metai ypač vertingi visiems. Aišku, rezultato prasme jie yra nuviliantys, bet kartu šie metai yra daug teikiantys vilties ateičiai.“
Nepaisant to, kad K. Maksvytis ir jo vadovaujama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė neparodė geriausio rezultato, M. Balčiūnas teigia, kad didžiausios pergalės, netolimoje ateityje..
„Su K. Maksvyčiu buvo sutarta bendradarbiauti trejus metus. Mes buvome šnekėję – tai yra jo karta, jo treniruoti žaidėjai. Jis su jais yra daug kartu su jais laimėjęs. Taip pat trūko tokių žaidėjų kaip Edgaras Ulanovas.
K. Maksvyčio pasirodymas, vertinant ne tik šį čempionatą, bet ir šiuos metus, yra daug žadantis. Mes žaidžiame solidžiai. Kartais, žaidžiant solidžiai, reikia laiko, kad komanda subręstų pačio aukščiausio lygio pergalėms. Aš manau, kad trenerių štabas ir žaidėjai yra pakeliui į tai“, – kito trenerio kol kas prie rinktinės vairo nematantis kalbėjo M. Balčiūnas.
Didžiausias klausimas, kuris natūraliai kyla krepšinio visuomenėje – natūralizuotų krepšininkų ir užsieniečių trenerių klausimas.
Ispanijos rinktinė natūralizavo amerikietį Lorenzo Browną, o treneris yra Sergio Scariolo, kuris yra italas.
Ką apie tai mano dabartinė federacija?
„Visų pirma – tai būtų labai prieštaringas sprendimas visos krepšinio bendruomenės kontekste. Nemanau, kad jis būtų priimtas gerai.
Antra, kas yra labai svarbu, mes kapituliuotume prieš pergales, prieš istorinius laimėjimus ir krepšinio tradicijas, kai viskas buvo pasiekta lietuvių. Sudėtingiausiais istoriškai laikais – „Žalgiris“ sugebėjo išlikti lietuviškas. Rinktinės atžvilgiu mes taip pat turime išlaikyti lietuviškumą, kas yra mūsų identitetas. Trečia – mes turime pilnavertišką ir gerą krepšininkų rengimo metodiką“, – aiškino LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas.
Nepaisant to, kad dabartinė Lietuvos rinktinė nepasiekė jai iškeltų tikslų, mūsiškiai tęs kovas dėl patekimo į pasaulio čempionatą, kur tikslai yra vis tiek patys aukščiausi.
„Aš manau, kad mes esame lietuviai, keliantys sau aukščiausius tikslus. Aš esu tikras, kad kitais metais papulsime į pasaulio čempionatą, o po to vykdomajame komitete galėsime nusistatyti tikslus.
Pasaulio čempionate kovosime dėl aukščiausių vietų ir jos gali būti apibrėžtos it kvalifikacijos į olimpines žaidynes standartais. Į olimpines žaidynes patenka trys Europos komandos, įskaitant Prancūziją, kaip šeimininkus, tad reiškia, kad dvi geriausios Europos komandos turėtų tiesiai kvalifikuotis į olimpines žaidynes.
Mes, keldami tikslus, atsižvelgsime į šią situaciją ir standartą, kada mes tokiame lygyje turime save matyti. Bet kokiu atveju – ta komanda, tie žaidėjai yra pajėgūs įgyvendinti tokius tikslus, nežiūrint, kad šiemet iškeltų tikslų pasiekti nepavyko“, – aiškino M. Balčiūnas.
