Be to, kad buvo puikus tenisininkas, „Brodvėjaus Vitas“ susitikinėjo su aktorėmis, grojo roko grupėje, linksminosi Niujorko „Studio 54“, draugavo su tokiais menininkais kaip Andy Warholas ir turėjo ne vieną prabangų automobilį.
V. Gerulaičio gyvenimo būdas negalėjo būti didesnis kontrastas sunkumams, kuriuos patyrė jo tėvai, kai jų šeimos prisijungė prie tūkstančių žmonių, bėgusių iš šalies 1939 m. rusams įžengus į Lietuvą.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti trumpą, tačiau įspūdingą Vito Gerulaičio gyvenimą.
Prieglobstį rado Amerikoje
„Mes buvome iš pasiturinčios šeimos, turėjome daug turto, bet su savimi pasiėmėme tik vieną lagaminą penkiems – tėvams, man, Aldonai ir broliui“, – 2010 m. pasakojo Vito teta Gražina. „Viską palikome. Galvojome, kad vieną dieną grįšime, bet taip ir negrįžome.“
„Mūsų tėvas buvo Lietuvos policijos viršininkas. Jis žinojo, kad jį būtų nužudę rusai. Dėl bombardavimo išvykome į Vieną maždaug šešiems mėnesiams, o paskui į Vokietiją. Vokietijoje pritrūko pinigų maistui, todėl mama juodojoje rinkoje pardavė savo papuošalus, kad galėtų nusipirkti maisto kortelių.“
Vito tėvas, dirbęs Švietimo ministerijoje Vilniuje, kartu su tėvais iš Lietuvos pabėgo maždaug tuo pačiu metu. Abi šeimos apsigyveno gretimuose ūkiuose netoli Regensburgo, o taip Vitas vyresnysis ir Aldona susipažino.
Pasibaigus karui, jie susituokė laukdami Amerikos vizų. V. Gerulaičio tėvai apsigyveno Brukline, Niujorke, kur prie jų prisijungė kiti šeimos nariai.
„Po to, ką patyrėme, Amerika buvo nuostabi, – prisiminė Gražina. „Visi susiradome darbus ir buvo daug maisto.“
1989 doubles at #rolandgarros with our guy Vitas Gerulaitis. They decided to let a couple old guys play the dubs at the last minute. Lots of great memories with Vitas throughout our lives, we love and miss him very much everyday. ♥️ pic.twitter.com/bSdUYFYrYh
— Advantage Connors Podcast (@advconnors) June 13, 2021
Tenisas įrašytas genuose
Vitas vyresnysis ir Aldona, kurie didžiavosi tapę Amerikos piliečiais, susilaukė dviejų vaikų – Vito jaunesniojo ir jo jaunesnės sesers Rūtos.
Vitas vyresnysis buvo laimėjęs Lietuvos teniso čempionatą, todėl Rūta ir Vitas jaunesnysis nuo mažens kiekvieną savaitgalį praleisdavo su juo mušinėdami kamuoliukus viešuosiuose kortuose Foresto parke Kvinse.
Brolis ir sesuo vėliau profesionaliai žaidė tenisą. Rūta pasiekė „French open“ teniso čempionato ketvirtfinalį ir ketvirtąjį Vimbldono turnyro ratą, o jos brolis tapo vienu geriausių savo kartos žaidėjų.
Vitas iškovojo 26 ATP vieneto titulus. Kiti žaidėjai turėjo daugiau talento, tačiau jis buvo itin greitas ir nuožmus varžovas, taip pat puikus linksmintojas.
1977 m. „Lietuvos liūtas“ dalyvavo viename didžiausių Vimbldono istorijos mačų, pralaimėdamas B. Borgui penktame epinio pusfinalio sete.
Jis pasiekė tris „Didžiojo kirčio“ turnyrų finalus: tais pačiais metais Melburne įveikė Johną Lloydą ir iškovojo savo vienintelį pagrindinį vieneto titulą, o 1979 m. atvirajame JAV čempionate pralaimėjo J. McEnroe, o po metų – B. Borgui atvirajame Prancūzijos čempionate.
1980 m. Madisono aikštės sode Vitas nutraukė 16 iš eilės pralaimėjimų prieš J. Connorsą seriją. Paklaustas, kaip jam pagaliau pavyko įveikti savo priešininką, Gerulaitis ryžtingai atsakė tai, kas vėliau tapo legendine fraze: „Niekas neįveikia Vito Gerulaičio 17 kartų iš eilės“.
Audringas gyvenimas už teniso korto ribų
Jo veikla už korto ribų sulaukdavo ne mažiau dėmesio nei tenisas. Gražių veido bruožų, plazdančių šviesių plaukų ir nuožmaus būdo V. Gerulaitis buvo dėmesio centre visur, kur tik nueidavo.
Geras Gerulaičio draugas Johnas Lloydas žaidė tenisą su Vitu dieną prieš tai, kai jis tragiškai žuvo prieš 29 metus, būdamas tik 40-ies metų.
„Buvo įdomu su juo pabendrauti, nors neturėjau pakankamai ištvermės tai daryti labai ilgai, atsižvelgiant į tai, ką jis veikdavo“, – sakė J. Lloydas, turėdamas omenyje V. Gerulaičio audringus vakarėlius.
„Su Vitu niekada negalėdavai apmokėti sąskaitos. Nesvarbu, ar eidavai į pasimatymą su juo ir dar 10 žmonių, kurių jis net nepažįsta. Savo kredito kortelę jis ištraukdavo anksčiau už kitus. Kažkas man sakė, kad vienais metais jis turėjo trečią pagal dydį „American Express“ sąskaitą vienam asmeniui pasaulyje.
Porą kartų su juo ėjau į „Studio 54“. Lauke buvo kilometrinės eilės, bet jis tiesiog įeidavo tiesiai į vidų, nes visi jį pažinojo“, – prisiminė bendražygis.
„Jis buvo vienas iš sportiškiausių vaikinų ir iš tikrųjų buvo keista galvoti, kad jis darė visus kitus dalykus (narkotikai, alkoholis – aut. past.). Jo darbo etika, kai jis nesilinksmindavo vakarėliuose, buvo neįtikėtina. Per turnyrus jis niekada negerdavo. Žaisdamas jis nedarydavo ir kitų dalykų.“
Nepaisant viso savo žaismingo gyvenimo būdo, V. Gerulaitis liko atsidavęs šeimai. Jis nusipirko dvarą Kings Pointe, Long Ailende, kuriuo dalijosi su tėvais ir seserimi.
„Jis buvo labai šeimyniškas ir suprato, kaip aukojosi mūsų tėvai", - sakė Rūta. „Buvau laimingiausia sesuo planetoje, turėdama Vitą kaip brolį. Jau nuo paauglystės jis mane visur tempdavo kartu, todėl tapome labai artimi. Jis manė, kad puiku, jog mes visi tebegyvename name, kurį jis nupirko.“
Paskutinis mačas
Dieną prieš savo mirtį V. Gerulaitis Sietle žaidė dvejetų mačą su B. Borgu, J. Connorsu ir J. Lloydu.
„Vitas sužaidė vienas iš tų mačų, kuriose kiekvienas jo juokas ir kiekvienas smūgis pasiteisino“, – sakė J. Lloydas. „Po pirmojo seto pasakiau Jimmy: „Kitų trijų mūsų čia gali ir nebūti. Tai Vito vieta. Jimmy atsakė: „Argi jos visos nėra jo?“
„Prisimenu, kaip Vitas ėjo smūgiuoti ir pasitempė nugaros raumenį. Būtent dėl to, kad susižeidė nugarą, jis išskrido atgal į Niujorką. Jei nebūtų to padaręs, tikriausiai būtų pasilikęs dar porą dienų.“
Dėl traumos turnyrą palikęs V. Gerulaitis sutiko padėti kitą dieną vykusiame labdaros teniso renginyje.
„Mano mama, kuri visada jį lepino, padarė pusryčius. Aš daviau jam raumenis atpalaiduojančio vaisto nugarai ir daugiau niekada jo nematėme“, – paskutines akimirkas, kai matė brolį, prisiminė Rūta.
Po pietų V. Gerulaitis nuvyko į draugo svečių namus pailsėti ruošdamasis kokteilių vakarėliui. Jis taip ir neišėjo. Miegodamas jis apsinuodijo anglies monoksidu, ištekėjusiu iš sugedusio baseino šildytuvo.
Gyvenimus pakeitęs skambutis
Teta Gražina puikiai prisiminė akimirką, kai sulaukė skambučio pakeitusių daugelio gyvenimus.
„Policija paskambino mano seseriai ir jai pranešė, kad jos sūnus mirė. Ji paskambino man ir pasakė, o aš netikėjau: „Taip negalėjo nutikti. Tai turėjo būti netikras skambutis“. Bet po 15 minučių per televiziją pranešė, kad Vitas mirė.“
J. Lloydas taip pat sužinojo šią žinią telefonu, prieš pat turėdamas žaisti dar vieną mačą su B. Borgu ir J. Connorsu.
„Borgas vakarieniavo. Pagavau jį ir pasakiau, kad Vitas mirė, – pasakojo J. Lloydas. „Jis manimi nepatikėjo. Mes nuėjome į viešbučio kambarį ir jis paskambino poniai Gerulaitis. Ji pakėlė ragelį, puolė į isteriją ir pasakė, kad tai tiesa.“
Rūta mano, kad Vito mirtis pagreitino jų motinos sveikatos nuosmukį ir galiausiai mirtį nuo Alzheimerio ligos. Ji mano, kad ši liga buvo užmaskuota palaima, „nes galiausiai ji sugebėjo pamiršti, kad jis mirė ir kad kada nors turėjo sūnų.“
Tuo tarpu pati Rūta brangina prisiminimus apie brolį.
„Rankinėje nešiojuosi kišeninę jo nuotrauką. Namuose turiu savo mėgstamiausias jo nuotraukas. Daugelyje jų jis tiesiog žaidžia golfą ir daug juokiasi.“
Parengta pagal tennis.com.
