Jos greitos, drąsios, mėgstančios adrenaliną ir iššūkius. Tai – žymiausios Lietuvos ralio lenktynininkės, kurios ne vienus metus įrodinėja, kad moters vairavimo įgūdžiai yra ne kiek neprastesni nei vyrų.
Tarptautinėje automobilių sporto padangėje vis daugiau moteriškų vardų: Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyrus lenkia gražuolė Danica Patrick, o neseniai pradėta, kalbėti, kad moteris galėtų lenktyniauti ir „Formulės-1“ čempionate.
Moterys kelyje ne prastesnės
Greta Germanavičiūtė – viena perspektyviausių šturmanių Lietuvos ralio padangėje, dabar scenogramas skaitanti Benediktui Vanagui ir važiuojanti komandoje „General Financing – Autopaslauga“. Ji teigė, kad lenktynėse moteris turi turėti daug drąsos, o neretai tenka panaudoti ir fizinę jėga.
– Kas tave atvedė į daug kam atrodytų nemoterišką sporto šaką? –paklausėme G. Germanavičiūtės.
– Tikriausiai mano kelias prasidėjo kartu su tėčiu. Tiesiog jis labai domėjosi automobilių sportu, atsirado sportinė mašina, atsirado vairuotojas ir viskas klostėsi natūraliai, todėl didžiausi nuopelnai tenka tėčiui.
– Su kokias papildomais sunkumais susiduria lenktynininkė moteris?
– Pavadinčiau tai lengvu nepatogumu, nes būna situacijų, kai reikalinga fizinė jėga, tuomet moteris praranda savo pranašumą prieš vyrą.
– Kokios tos situacijos?
– Dažniausiai ekipažas susiduria su tokiu iššūkiu, kad jeigu jam nuleidžia padangą, jis turi ją keisti. Bet kol kas kiek teko tai daryti, viskas ėjosi sklandžiai. O visi kiti darbai atliekami mechanikų.
– Ar lenktynininkai vyrai „nežiūri kreivai“ į moterį ralyje?
– Aš asmeniškai nesu susidūrusi su šiuo požiūriu, priešingai – daugelis lenktynininkų žiūri draugiškai, palaiko, yra labai malonūs.
– Kodėl pasirinkai šturmanės kelią?
– Gal tiesiog todėl, kad nesugalvojau pasirinkti vairuotojos kelio. Manau, kad mergina turi būti labai drąsi, kad būtų vairuotoja, todėl tikrai gerbiu visas lenktynininkes moteris, kurios yra vairuotojos. Man dar šiek tiek trūksta tos drąsos, kad pati sėsčiau prie vairo ir daug geriau jaučiuosi sėdėdama greta. Bet niekada nesakyk niekada.
– Kaip reaguoja patys aplinkiniai? Ar jiems nėra keista, kad užsiimi tokia sporto šaka?
– Nuomonių ir reakcijų susilaukiu įvairių, tačiau didžioji dauguma žmonių palaiko, jiems yra įdomu, klausinėja apie sportą, nori sužinoti daugiau, kaip viskas vyksta, „su kuo tai valgoma“. Nes šis sportas nėra taip gerai pažįstamas, kaip krepšinis.
– Dabar vis dažniau ateina žinių iš JAV apie lenktynininkę Danicą Patrick, taip pat kalbama, kad ir „Formulės-1“ čempionate galėtų dalyvauti mergina. Kaip manote, gal automobilių sportas populiarėja tarp moterų?
– Manau, kad taip. Atsimenu, kad prieš penkerius metus, kai pradėjau važiuoti ralyje, buvau vienintelė mergina, kuri važiavo Lietuvos ralio čempionate. O šiandien galima pasidžiaugti, kad merginų yra daug daugiau ir jos bando nenusileisti vyrams.
– Kalbant apie ralio patirtį. Ar yra tekę patirti kokių nors avarijų?
– Aš pati gal esu sėkminga, nes man pačiai didelėje avarijoje niekada neteko atsidurti. Bet lenktynininko kelias be to yra neįmanomas, todėl reikia suvokti, kad tai galbūt laukia ateityje. O matyti, taip yra tekę.
– Kokios lenktynės tau per karjerą įsiminė labiausiai?
– Tikriausiai 2008 metų pietų Estijos ralis. Tuomet buvo labai įtemptos lenktynės, labai įdomios mūsų ekipažui, tuomet turėjome galimybę atskleisti kaip ekipažas.
– Kai vairuojate gatvėje, ar nesinori viršyti greičio?
– Manau, kad gatvėje nesvarbu, kad esi lenktynininkas. Visi turi vairuoti saugiai ir nekelti problemų aplinkiniams.
– Ar skiriasi vyrų ir moterų vairavimo stilius?
– Moteris, žinoma, yra atsargesnės, nelinkusios į riziką, o vyrai atvirkščiai – dažniau priiminėja rizikingus sprendimus. Tikrai nesakyčiau, kad moterų vairavimo įgūdžiai yra prastesni nei vyrų, tai priklauso labai nuo daugelio dalykų. Reiktų dar labai gerai pagalvoti ar daugiau avarinių situacijų sukelia vyrai, ar moterys.
– Kokia tavo didžiausia sporto svajonė?
– Visada mano svajonė buvo atsisėsti į WRC automobilį, važiuoti su juo, kaip matote, ji išsipildė. Dabar reikia galvoti apie naujas svajones, kokios jos bus – pamatysime ateityje.
Ralyje sąlygos visiems vienodos
Viena tituluočiausių Lietuvos lenktynininkių, vienintelė moteris Lietuvos automobilių sporto meistrė Inga Lipeikytė, atstovaujanti „Egzotikos“ komandai, teigė, kad į automobilių sportą ją taip pat atvedė tėtis, tačiau lenktyniauti galima tik tam skirtose vietose, o ne gatvėje.
– Kaip atsidūrėte tokioje daugumai moterų egzotiškoje sporto šakoje? – paklausėme I. Lipeikytės.
– Į „Egzotikos“ ralio komandą pakvietė tėvas, daugkartinis Lietuvos automobilių ralio čempionas Rokas Lipeikis, 2005 metais, kai buvau 17 metų. Užėmiau ankstesnio šturmano Renato Vaitkevičiaus, taip pat daugkartinio Lietuvos automobilių ralio čempiono, vietą. Teko per labai trumpą laiką pasiruošti pirmosioms gyvenime varžyboms, kuriose laimėjome 2 vietą bendroje varžybų įskaitoje. Gera pradžia, pusė darbo, tačiau šiuo atveju – viskas buvo tik priešakyje. Kartu dalyvavome 5 Lietuvos ralio čempionatuose 2005, 2009-2012m., Latvijos čempionate 2010m., Šiaurės Europos ralio čempionate 2010m. ir Baltijos šalių ralio čempionate 2010m.
– Su kokiais sunkumais susiduria lenktyninė moteris?
– Nemanau, kad yra kažkokių sunkumų būtent moterims, visi turi vienodas sąlygas.
– Ar nekyla sunkumų, kai reikia fizinės jėgos? Tarkime keičiant padangą?
– Fizinės jėgos man niekada netrūksta, o ralyje fizinė jėga nėra svarbiausias faktorius, nes daug svarbesnis yra psichologinis pasiruošimas, ištvermė, kantrybė, kruopštumas, sugebėjimas susikoncentruoti. Vis dėlto fizinis pasirengimas yra būtinas norint išvengti traumų, nes stuburui, juosmeniui ir ypač kaklo raumenims tenka didelis krūvis. Varžybų savaitgalis pareikalauja nemažai jėgų, bet tinkamas pasiruošimas užtikrina puikius rezultatus.
– Ar skiriasi vyrų ir moterų vairavimo stilius?
– Skiriasi, bet, žinoma, viskas priklauso nuo individualaus žmogaus, vairavimo stažo – yra puikių vairuotojų moterų, yra ir vyrų, kurių vairavimo sugebėjimai ir kelių eismo taisyklių žinojimas kelia abejonių.
– Kokia didžiausia jūsų sporto svajonė?
– Savo svajones jau įgyvendinau, ateityje galbūt atsiras naujų.
– Kuris lenktynininkas ar lenktynininkė yra jūsų autoritetas?
– Rokas Lipeikis.
– Kokios lenktynės per karjerą įsiminė labiausiai?
– Įsimintinos visos varžybos, nes kiekvieną kartą atrandi vis ką nors naujo. Įsimintinaiusios, žinoma, pergalės.
– Kaip sekasi vairuoti gatvėse, ar nesinori viršyti greičio?
– Stengiuosi laikytis kelių eismo taisyklių.
– Kaip manote, gal automobilių sportas populiarėja tarp moterų?
Negalėčiau taip teigti, kad tampa populiaresnis, nes vis dėlto tai yra vienetai automobilių sporte, palyginus su vyrų skaičiumi. Galimybės visiems vienodos, tik nuo tavęs priklauso, kiek tu gali pasiekti. Moterys automobilių sporte yra geras pavyzdys jaunajai kartai, kad svajonės pildosi.
Vairavimo įgūdžiai visai nepriklauso nuo lyties
Lietuvos ralio lenktynininkė Joana Survilaitė lenktyniaujanti jau ne vienerius metus taip pat teigė, kad moterims kartais pritrūksta fizinės jėgos, norint atlikti tam tikrus darbus, bet nepripažįsta, kad moterų vairavimo įgūdžiai yra prastesni.
– Kaip atsidūrėte tokioje daugumai moterų egzotiškoje sporto šakoje? – paklausėme J. Survilaitės.
– Automobilių sportu susižavėjau būdama maždaug 11 ar 12 metų amžiaus, kai mama dalyvavo tuomet dar 1003 km lenktynėse Palangoje. Esu dėkinga tėvams, kad visapusiškai palaikė mano norą išbandyti save kartinguose, nuo kurių ir prasidėjo mano lenktyninė karjera. Ralyje važiuoju jau 5-ą sezoną, trečius metus ekipaže kartu su savo mama, Vesta Surviliene, kuri yra mano šturmanė.
– Ar nekyla sunkumų, kai reikia fizinės jėgos? Tarkime keičiant padangą?
– Automobilių sporte labai svarbų vaidmenį atlieka technika, tad reikia išmanyti daug techninių niuansų, kurie moterims paprastai yra mažiau įdomūs nei vyrams. Teko išmokti greitai spręsti nedideles technines problemas, kurios kyla varžybų metu: pasikeisti prakirstą ratą, pritvirtinti nuplėštas apsaugas, o kartais tokiems darbams, kaip rankomis atsukti varžtą – tiesiog pritrūksta fizinės jėgos.
– Kaip į jus žiūri lenktynininkai vyrai? Ar nesate susilaukusi „kreivų žvilgsnių“?
– Tik pradėjus lenktyniauti kartingais pašaipų pasitaikydavo. Berniukai nesidžiaugė mergaitės konkurencija, bet trenerio tikėjimas manimi ir jo bei artimųjų palaikymas motyvavo siekti aukščiausių rezultatų.
Jau antrais metais kartinguose iškovojau vicečempiono titulą, dar po metų – čempiono, manau, įrodyti savo gebėjimus rezultatais ir yra geriausias būdas reaguoti į pašaipas ir kritiką. Iki šiol esu vienintelė mergina, kuriai pavyko iškovoti Lietuvos kartingų čempionato auksą.
Lietuvos automobilių ralio čempionate, kur lenktyniauju dabar, varžosi suaugę žmonės, kurie konkuruoja trasoje,o šalia jos yra bičiuliai, pasirengę vienas kitam padėti ir patarimais, o kai prireikia – ir atsarginėmis automobilio dalimis. Varžybų metu dažniausiai susilaukiu nuostabos ir paskatinimo, o ne kreivų žvilgsnių.
– Ar skiriasi vyrų ir moterų vairavimo stilius?
– Moterų ir vyrų vairavimo stilius gal ir skiriasi, bet įgūdžiai visai nepriklauso nuo lyties. Taip, moterys pratusios daryti tūkstantį darbų vienu metu, dėl ko jos gali būti labiau išsiblaškiusios, tačiau vyrai vairuotojai dažnokai persistengia demonstruodami savo drąsą kelyje ir sukelia avarines situacijas.
– Kokia didžiausia jūsų sporto svajonė?
– Sudalyvauti WRC (Pasaulio ralio čempionato) varžybose ir Le Manns lentynėse.
– Kuris lenktynininkas ar lenktynininkė yra jūsų autoritetas?
– Mano autosporto idealas – legendinis „Formulės-1“ lenktynininkas Ayrtonas Senna.
– Kokios lenktynės per karjerą įsiminė labiausiai?
– Su malonumu prisimenu visas savo lenktynes, ypač pirmąsias pergales kartingų trasose. Man patinka visos puikiai organizuotos ralio varžybos, į tokias smagu nuvažiuoti ir kaip žiūrovui (nors tai pasitaiko gana retai) – Winter Rally, 300 Lakes Rally, Rally Estonia ir kitos.
– Ar turite kokių nors sėkmės ritualų prieš lenktynes?
– Taip, su šturmane turime tradicinį ritualą, kurį atliekame prieš kiekvienas ralio varžybas, tačiau telieka tai mūsų maža paslaptimi.
– Galbūt prisimenate kokių nors juokingų ar netikėtų nutikimų iš ralio?
– Kuriozų pasitaiko nuolat: raliai vyksta įvairiose vietose, įvairiais metų laikais ir labai skirtingomis oro sąlygomis. Yra tekę varžybose ir su temperatūra dalyvauti, ir stenogramoje „pasiklysti“. Kartą Žemaitijoje vasario mėnesį vykusio ralio metu per naktį tiek prisnigo, kad didžiausiu iššūkiu tapo nusigavimas iki starto vietos. Vos išsukę iš sodybos, kurioje nakvojome, su visa komanda užklimpome pusnyse, užklimpo ir mechanikai su mūsų ralio automobiliais. Sugrąžinti serviso autobusus atgal ant kelio prireikė netgi traktoriaus. Į startą vos suspėjom.
– Kokią baisiausią avariją esate mačiusi ralyje?
– Man pasisekė savo akimis tokio vaizdo nepamatyti, dažniausiai ralio metu tokius vaizdus mato ralio žiūrovai.
– Kaip sekasi vairuoti gatvėse, ar nesinori viršyti greičio?
– Lenktynininkai yra pratę „išsilakstyti“ varžybų trasoje, gatvė tikrai ne ta vieta, kuri yra skirta lakstyti. Po ralio grįžtant namo kelyje labai paprasta atskirti kuriuo automobiliu važiuoja lenktynininkas, o kuriuo – žiūrovas: lenktynininkai, gavę pakankamai adrenalino ir azarto varžybose, važiuoja ramiai, neviršydami greičio, o žiūrovai, pagauti įkvėpimo, dažnai lekia kaip lenktynių trasoje.
– Ką pasakytumėte vyrams, kurie nuvertina moteris už vairo?
– Neseniai teko skaityti, kad pagal statistinius duomenis, moterys už vairo yra žymiai atsargesnės ir sukelia daug mažiau avarinių situacijų kelyje, tad manau, jog keičiantis lyčių vertinimo standartams tai, jog moterys yra prastos vairuotojos tėra „senus“ laikus menantis stereotipas.
– Kaip manote, gal automobilių sportas populiarėja tarp moterų?
– Automobilių sporte tai, kad tu moteris, jokių privalumų ar privilegijų nesuteikia. Manau, kad automobilių sportas – vienas tų, kur lytis labai mažai ką lemia: vairavimo įgūdžiai ir technika įgyjama tik per praktiką, fizinė jėga mažai ką lemia, tad moterims čia tikrai yra vietos ir galimybių varžytis tiek su vyrais, tiek ir, tikiuosi, tarpusavyje. Nors tiesą sakant, jei vyktų ralis vien tik moterims, man įdomu nebūtų . Lietuvos autosporte moterų vis dar mažuma, šturmanių moterų daugėja, tačiau kol atsiras dar bent viena ralio pilotė moteris turbūt dar teks palūkėti.
TIK FAKTAI
Dabartinė B. Vanago šturmanę G. Germanavičiūtę buvo galima išvysti šalia vieno iš greičiausių Estijos lenktynininkų – Kaspar Koitla, su kuriuo 2008 metais jie įveikė visą Estijos čempionatą. Taip pat per savo sportinę karjerą G.Germanavičiūtė yra talkinusi ir kitiems lenktynininkams, tarp kurių ir Lietuvos ralio čempionui Dominykui Butvilui.
Dukra ir mana – Joana Survilaitė ir Vesta Survilienė yra vienintelis moterų ralio ekipažas Lietuvoje.
I. Lipeikytė - viena tituluočiausių ralio lenktynininkių Lietuvoje. Tai vienintelė mergina, laimėjusi absoliutaus Lietuvos ralio čempiono titulą ir vienintelė, turinti automobilių sporto meistro ženklelį.
