Barjeras, kurį šįkart mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinei reikės įveikti norint dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje bus tolimajame Puerto rike.
Būtent tolimojoje Karibų saloje lietuviams teks kautis viename iš keturių olimpinio krepšinio atrankos turnyrų.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai kovas pradės A grupėje su Meksikos ir Dramblio Kaulo Kranto krepšininkais. Tolyn iš grupės žengs dvi geriausios komandos, kurios vėliau susitiks su B grupės atstovais – šeimininku Puerto Riku, Italija arba Bahreinu.
Olimpinį bilietas bus įteiktas tik vienai iš šių komandų.
Mažiau dėmesio aplinkai, daugiau – saviems reikalams
Olimpinės atrankos turnyruose Lietuvai iš viso dalyvauti teko tris kartus. Kovojant dėl kelialapių į 1992, 2012 ir 2020 m. olimpiadas.
Įdomu tai, kad lietuviai įveikė atrankos turnyrą, kuomet 1992 m. jis vyko Ispanijoje ir 2012 m., kai reikėjo vykti į tolimąją Venesuelą. Tačiau visų nuostabai atrankos turnyras buvo nesėkmingas, kuomet atranka į 2020 m. Tokijo olimpines buvo surengta prie savų sienų – Kaune.
Dideliam Lietuvos krepšinio sirgalių nusivylimui 2020 m. Tokijo olimpiados atrankos finale mūsiškiai 85:96 krito prieš slovėnus.
Iki šiol galima spėlioti, kas pakišo Lietuvos rinktinei koją, kad ji turėdama audringą savų sirgalių palaikymą ir namų sienas slystelėjo. Kai tuo tarpu net ir nuvykusi į už tūkstančių kilometrų esančią ir ne itin svetingai pasirodžiusią Venesuelą sugebėjo pelnyti bilietą į olimpiadą.
Kliūtimi galėjo būti tiek didelis aplinkinių spaudimas, tiek nepakartojamas slovėnų supertalento Luka Dončičiaus žaidimas.
Tačiau žvelgiant į istoriją aišku viena – kur bevyktų atrankos turnyras ir kaip toli reikėtų vykti, svarbiausia yra atsiriboti nuo aplinkos, nepasiduoti spaudimui ir susitelkti į komandos vidų.
Daugelis iki šiol prisimena 2012 m. nuotykius tolimojoje Venesuelos sostinėje Karakase tokius kaip sugedęs autobusas, tankų dūmai treniruotės metu, dingęs TV signalas, pamirštas vanduo krepšininkams ar pakeisti su rinktine dirbę savanoriai. Taip pat – švilpimas Lietuvos rinktinės himno metu.
Vis tik, net ir su tokiais vargais rinktinė išlaikė šaltą protą, taigi nors grupės rungtynėse nusileido Nigerijai, ketvirtfinalyje ji per vargus įveikė Puerto Riką, o kelialapį į 2012 m. Londono olimpiadą užsitikrino, kai atrankos pusfinalyje 109:83 nukovė Dominikos respubliką.
Venesueloje vyksiančiam olimpiniam atrankos turnyrui lietuviai rengėsi JAV, Hiustono mieste, kas padėjo apsiprasti ir prie didelio laiko juostų nuo Lietuvos skirtumo. Labai tikėtina, kad panašaus scenarijaus galima sulaukti ir rengiantis 2024-ųjų olimpinei atrankai.
Geras rezultatas – per stiprią žaidėjų ir trenerio tarpusavio chemiją
Galima surinkti itin galingą žaidėjų sudėtį iš stipriausių komandų, tačiau net ir tai ne visada lems garantuotą sėkmę.
Tikrasis sėkmės receptas – tai žaidėjų bei trenerio tarpusavio chemija, ką lietuviai aiškiai įrodė 1992-aisiais, kai įveikė atrankos turnyrą ir pateko į Barselonos olimpines žaidynes.
Tąmet į olimpines žaidynes be jokių atrankų pateko Ispanija, Angola, Kinija, Australija, JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas.
Tuo tarpu net 25 Europos komandoms teko nerti į atrankinio turnyro kovas, per kurį buvo galima pelnyti likusius keturis kelialapius.
Laiko ruoštis atrankai nebuvo daug, bet kaip vėliau paaiškėjo laikas tebuvo tik sąvoka, kadangi rinktinėje buvo žaidėjai bei treneris, kurie puikiai suprato vienas kitą ir šiuo privalumu puikiai pasinaudojo.
Tuomet rinktinės sudetį sudarė ir ją į priekį vedė tie patys didvyriai, kurie 1988 m. su SSRS laimėjo olimpinį auksą – Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Taip pat Sergejus Jovaiša, Gintaras Krapikas, Romanas Brazdauskis, Arūnas Visockas, Artūras Karnišovas, Darius Dimavičius, Gintaras Einikis, Alvydas Pazdrazdis.
Kadangi dauguma jų buvo kartu žaidę anksčiau, taigi puikiai buvo perpatę vieni kitų stipriąsias ir silpnąsias puses.
Be to, komandos treneriu tapo daugumai žaidėjų taip pat gerai pažįstamas bei artimas Vladas Garastas.
Tarpusavio supratimo, vienybės ir užsidegimo nestokojusi rinktinė Įveikė tokias rinktines kaip Kroatiją (99:89), Izraelį (95:85), Vokietiją (100:84), Slovėniją (90:73) ar Italiją (100:87), laimėjo visas vienuolika atrankoje žaistų rungtynių ir kartu su Kroatija, Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) ir Vokietija gavo bilietus į Barseloną.
Žvelgiant į dabartį, be jokios abejonės, kad Lietuvos rinktinės sėkmė atrankoje į Paryžių, visų pirma, labai priklausys nuo to, kurie žaidėjai bus sveiki ir rinktinei galės bei sutiks padėti.
Tačiau ne veltui sakoma, kad istorija yra gyvenimo mokytoja. Juk ir pasimokyti tikrai yra iš ko.