Kai V. Slivkai buvo 17 metų ir jis atstovavo Panevėžio „Ekrano“ dubleriams, talentingą žaidėją pastebėjo futbolo agentai iš Italijos. Iš pradžių „Brescia“, po to – legendinio Turino „Juventus“ klubų atstovai. „Gimiau, augau ir pradėjau žaisti futbolą Panevėžyje. Paskui išvykau į Italiją“, – sako futbolo talentas.
Dabar Vykintui – 20 metų. Jis yra rungtyniavęs „Serie B“ žaidžiančioje „Modena“, Slovėnijos aukščiausiojo diviziono „Gorica“ komandose, kurioms jį nuomojo keturių pastarųjų sezonų Italijos čempionas Turino „Juventus“ klubas. Su juo lietuvis yra pasirašęs sutartį.
Birželį vidurio saugas debiutavo Lietuvos rinktinėje per draugiškas rungtynes Vengrijoje su šeimininkų ekipa (0:4). Vėliau žaidė daug triukšmo Lietuvos futbolo bendruomenėje sukėlusiose pralaimėtose rungtynėse su Malta (0:2). Bet labiau įsiminė trečiosios jo rungtynės rinktinėje Europos čempionato atrankoje su Šveicarija Vilniuje (1:2), kur saugas išsiskyrė ne tik aktyvumu, bet ir tuo, kad neišnaudojo puikios progos pelnyti įvartį, kai buvo išsiveržęs prieš vieną varžovų vartininką.
Laikraščio „Sportas“ žurnalisto skambutis futbolininką užklupo Londone, ten V. Slivka leido atostogas. Į Anglijos sostinę jis atvyko kartu su žinomu Lietuvoje humoristu Pauliumi Ambrazevičiumi pasiklausyti mėgstamos grupės koncerto.
V. Slivka yra vienintelis iš dabar žaidžiančių lietuvių futbolininkų, atkreipęs vieno Europos superklubų dėmesį ir pasirašęs su juo sutartį. Tiesa, vaikystėje panevėžietis svajojo žaisti kitame klube. Ar vaikystėje svajojote žaisti kuriame nors dideliame Europos klube? Už kurį klubą sirgote?
Taip, svajojau. Kai buvau vaikas, Madrido „Real“ turėjo labai gerą komandą ir, kaip ir daugelis, svajojau joje žaisti. Vėliau, kai „Liverpool“ Čempionų lygos finale nugalėjo „Milan“, tapau „Liverpool“ gerbėju. Bet atsidūrėte Italijoje.
Lankiau futbolą, treniravausi ir dalyvaudavau rungtynėse. Pakvietė į mano amžiaus rinktinę. Ten ir pastebėjo, pasiūlė žaisti „Brescia“. Šioje komandoje žaidžiau gal du mėnesius, paskui viskas kažkodėl nutrūko. Matyt, klubai nesusitarė. Kad ir kaip ten būtų, „Brescia“ buvo pirmoji, pakvietusi mane į savo gretas. Po to tikriausiai kažkas iš „Brescia“ mane rekomendavo „Juventus“. Su Turino klubu pavyko susitarti, todėl su juo ir pasirašiau sutartį.
Iki tol nežaidėte A lygoje nė vienerių rungtynių?
Ne, teko žaisti tik „Ekrano“ dublerių komandoje.
Kaip priėmė italai? Ar nebuvo sunku gana paaugliško amžiaus kraustytis gyventi į kitą šalį, garsėjančią kitokia kultūra?
Pirmus kelis mėnesius buvo labai sunku. Juo labiau kad italų kalbos visiškai nemokėjau, o angliškai Italijoje nekalba. Komanda priėmė labai šiltai. Apskritai italai yra komunikabilūs žmonės.
Su komanda „Gorica“ sezoną baigėte. Kas bus toliau?
To tikrai nežinau. Dabar laukiu tolesnių žinių, tik joms dar šiek tiek ankstoka.
Koks Slovėnijos čempionato lygis?
Neblogas. Ten yra „Maribor“ – amžinas čempionas, žaidęs ir Čempionų lygos grupių etape. Taip pat, mano nuomone, yra keturios gero lygio komandos. Man Slovėnijos čempionatas yra labai geras variantas.
Ar slovėnai – mūsų rinktinės varžovai atrankos grupėje – kalba apie nacionalines komandas, akistatas su lietuviais?
Mūsų klubo masažuotojas dirba ir Slovėnijos rinktinėje, su juo dažnai pakalbame apie rinktinių reikalus. Svarbiausia varžove Lietuvos rinktinės slovėnai nelaiko, bet vertina ją pagarbiai.
O ką jūs veikiate?
Atostogauju. Atvažiavau į „Blur“ koncertą. Kiti planuodami atostogas renkasi šiltųjų kraštų paplūdimius.
Čia jų reikalas. O man nuo seno patinka muzika. Bet per sezoną retai tenka lankytis kokiame nors koncerte. Nebūna tam laiko. Vasarą stengiuosi atsigriebti.
Kiek dabar mokate kalbų?
Italų, anglų, lietuvių ir šiek tiek vokiečių. O kaip susikalbėdavote Slovėnijoje?
Daugiausia itališkai. Nova Gorica yra pasienio su Italija miestas, mūsų treneris taip pat buvo italas. Per rungtynes su Šveicarija debiutavote Lietuvos rinktinėje. Ką manote apie šios komandos perspektyvas? Ar ji turi galimybių įveikti ką nors daugiau nei San Mariną ir Estiją?
Taip. Kodėl ne. Potencialo ji tikrai turi. Tik jai reikia... Na, tiesą sakant, negaliu įvardyti, ko jai trūksta. O ko pritrūko būtent per rungtynes su Šveicarija? Juk pirmavome. Bet praleidome du įvarčius ir vėl negavome nė taško.
Tiksliai vargu ar pasakysiu. Gal sportinio įžūlumo. O gal ir sėkmės.
Ingvaras Butautas, sportas.info
