Pekino olimpiadoje Gintarės Volungevičiūtės iškovotas sidabro medalis nėra atsitiktinumas, nes Lietuva – buriuotojų kraštas arba bent toks bus ateityje, yra įsitikinęs vienos iš didžiausios mūsų šalies buriavimo mokyklos „Suominis“ atstovas Artūras Dargis.
Nuo šiol šią mokyklą bei jos auklėtinius rems ir naujienų portalas „Balsas.lt“, kuris, siekdamas prisidėti prie naujų talentų buriavimo pasaulyje atradimo ir gal net naujų čempionų išauginimo, bus informacinis jos partneris.
Jau trejus metus gyvuojantis „Suominis“ ne tik populiarina buriavimo sportą Lietuvoje, kelia žmonių susidomėjimą juo bei didina šio sporto entuziastų skaičių, bet ir ugdo ne vieną perspektyvų buriuotoją, jau dabar atstovaujantį Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose.
Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ nusprendė pakalbinti šios mokyklos atstovą spaudai Artūrą Dargį ir išsiaiškinti, nuo kelerių metų reikia pradėti lankyti buriavimo treniruotes, kokių savybių reikia turėti, kad taptum geru buriuotoju, ir apskritai, ar daug lietuvių domina šis sportas.
„Suominį“ lanko 60 vaikų
– Papasakokite apie buriavimo mokyklos „Suominis“ veiklą: kiek laiko jau ji gyvuoja, kokio amžiaus vaikai ją lanko, kur vyksta treniruotės?
– Mokykla buvo įkurta 2006 metų liepos mėnesį. Dabar ją lanko apie 60 vaikų nuo 7 iki 15 metų amžiaus. Į treniruotės priimame 7-9 metų vaikus, juos išmokome buriavimo pradmenų: kas yra burė, vairas, ką ir kaip su jais reikia daryti. Kai vaikai subręsta fiziškai, atrenkame talentingesnius, tada su jais dirba treneris Algis Patašius.
Iš viso mūsų mokykloje dirba 5 treneriai, jų vedamos treniruotės vyksta balandžio-rugsėjo mėnesiais Nidoje, o žiemos sezoną vaikai praleidžia sporto salėse, baseinuose.
„Suominis“ turi 46 „Optimist“ klasės laivus, skirtus daugiausiai pradedantiesiems, ir 3 „Laser Radial“ klasės – 5 metrų ilgio korpuso, labai greitas – jachtas, kuriomis varžosi ir suaugusieji. Be to, būtent su „Laser Radial“ klasės jachta sidabro medalį Pekine iškovojo ir Gintarė Volungevičiūtė.
Mūsų mokyklos auklėtiniai taip pat jau demonstruoja gerus rezultatus. Štai neseniai Varnemiundėje, Vokietijoje, vykusiame Europos taurės etape du mūsų berniukai – Mantas Pekūnas ir Domas Kneižys – savo amžiaus grupėse laimėjo pirmąsias vietas, o bendroje įskaitoje tarp 76 „Laser Radial“ klasės laivų užėmė atitinkamai ketvirtą ir penktą vietas.
Tiesa, D. Kneižio plaukimų rezultatus teisėjai vėliau anuliavo, nes šis varžėsi amžiaus grupėje iki 17 metų, nors pats dar neturėjo nė 15-os. Nieko čia nepadarysi, svarbu buvo geras rezultatas, todėl net neabejoju, kad ateityje iš jų gali išaugti naujieji Europos, pasaulio ar net olimpiniais čempionai.
Krizė neaplenkė ir buriavimo
– Ar brangus sportas yra buriavimas? Kiek vaikams kainuoja treniruotės, sportiniai kostiumai, įranga ir kt.?
– Treniruotės metams vienam vaikui kainuoja 1200 lt., po 100 lt. už mėnesį. Apranga – dar apie 1200-1400 lt.
– Iš ko gyvena „Suominis“? Kiek mokyklai padeda Klaipėdos miesto savivaldybė?
– Anksčiau Klaipėdos miesto savivaldybė mums skirdavo 300 tūkstančių litų, bet šiemet dėl krizės sumažino paramą iki 240 tūkstančių. Šios sumos užtenka tik trenerių atlyginimams ir svarbiausioms varžyboms, t. y. atrankinėms kovoms dėl patekimo į Lietuvos rinktinę, o naujo inventoriaus pirkimui lėšų nebelieka.
Štai ir į varžybas Vokietijoje mūsų auklėtiniai privalėjo vykti su autobusu ir miegoti palapinėse, nes paprasčiausiai trūksta pinigų.
Šiaip ne taip išleidome 3 mergaites ir 4 berniukus į Europos čempionatą Slovėnijoje, kuris vyksta šiomis dienomis.
Varžybos – kiekvieną savaitę, prizai – ledai
– Kokiose dar varžybose ir kaip dažnai dalyvauja buriavimo mokyklos „Suominis“ auklėtiniai?
– Pagrindinės, kaip jau ir minėjau, yra atrankinės varžybos į Lietuvos rinktinę, bet stengiamės suorganizuoti kokias nors varžybas Nidoje kiekvieną savaitgalį. Prie mūsų mokyklos auklėtinių jose dar prisijungia jaunieji sportininkai iš Platelių ar Kauno. Žinoma, tai draugiškos varžybos, o prizai jose dažnai būna tik ledų porcijos, bet vaikams juk svarbiausia gerai praleisti laiką, šiek tiek pasivaržyti.
– O kiek Lietuvoje iš viso yra buriavimo mokyklų? Kuriuose miestuose jos yra pačios stipriausios?
– Galėčiau išskirti penkias mokyklas: Kauno, Šiaulių, Platelių, Klaipėdos ir Nidos. Labai gerą bazę turi kauniečiai, mes su jais labiausiai ir konkuruojame.
– Ar Lietuvoje juntamas susidomėjimo buriavimo padidėjimas po Gintarės Volungevičiūtės iškovoto sidabro medalio Pekino olimpiadoje? Ar padaugėjo vaikų, norinčių lankyti šios sporto šakos treniruotes?
– Sunku pasakyti. Bent jau mūsų mokyklai vaikų tikrai netrūksta. Vykstant treniruotėms ar varžyboms dažnai prie mūsų prieina tėvai su savo 4-5 metų amžiaus vaikais ant pečių ir klausia, ar jie galėtų lankyti buriavimą. Pasakome jiems, kad dar luktelėtų 2-3 metus, nes į treniruotes priimame tik nuo 7 metų.
Treniruotės vyksta šešias dienas per savaitę, ryte ir vakare, taigi buriavimas puikiai išsprendžia ir vaikų užimtumo problemą, tampa jiems kone vaikų darželiu.
Volungevičiūčių dar tikrai bus
– Ar vaikams buriavimo sportas nėra per sunkus fiziškai? Kokių savybių reikia turėti, kad taptum geru buriuotoju?
– Visų pirma, reikia turėti galvą. Juk čia ne sunkumų kilnojimas, kur reikia vien fizinės jėgos. Norint gerai buriuoti, reikia matyti, iš kur ir kaip vėjas pučia, išmanyti techniką, nuolat mąstyti ir sekti varžovų veiksmus, mokėti greitai atlikti posūkius.
Be abejo, kaip ir kiekviename sporte, labai svarbi ir taktika bei psichologija. Buriavime sunkiausia yra plaukti pirmam ir paskutiniam, todėl reikia žinoti, kada ir ką reikia daryti.
– Ar tikite, kad Lietuvos buriuotojų laukia šviesi ateitis ir kad jie džiugins savo puikiais rezultatais mūsų šalį?
– Taip, esu tuo įsitikinęs. Nors dabar buriavimas Lietuvoje laikosi praktiškai vien ant entuziastų pečių, tikiuosi, kad pasibaigus krizei, situacija pagerės ir šis sportas bus finansuojamas labiau. Tikrai turime daug perspektyvių vaikų, kurie gali ir tikiu, kad paseks G. Volungevičiūtės pėdomis. Aš tikrai tikiu, kad jei į tuos vaikus investuosime daugiau laiko ir pinigų, jie bus nauji olimpiniai čempionai arba prizininkai.
Manau, labai daug galime tikėtis jau iš 2012 metais vyksiančios Londono olimpiados. Joje mūsų mokyklos auklėtinių dar nebus, bet dalyvaus ir dėl medalių kovos kiti talentingi Lietuvos atstovai.
