Lapkričio pabaigoje Clevelando mieste vyko stambiausios išeivijoje lietuviškos sporto mėgėjų organizacijos – Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos (ŠALFASS) – kasmetinis suvažiavimas. Kas jame buvo kalbama, kaip šiandien gyvena ŠALFASS – apie tai kalbamės su organizacijos valdybos pirmininku Laurynu R. Misevičiumi.
– Kas dalyvavo ŠALFASS suvažiavime, kokie klausimai buvo sprendžiami, kas nuspręsta? Turbūt neapsieita, kaip ir per sporto varžybas, ginčų?
– Kaip įprasta, tradiciškai Cleveland, OH vykusiame ŠALFASS suvažiavime dalyvavo stambiausių Šiaurės Amerikos lietuviškų sporto klubų atstovai, individualių sporto šakų ŠALFASS nariai. Šalia įprastos darbotvarkės (šiais metais surengtų varžybų aptarimo ir naujųjų metų sezono planų, kitų organizacijos reikalų svarstymo) šiemet teko spręsti ir keletą „originalesnio" pobūdžio klausimų, kuriuos padiktuoja niekada nesustojantis laikas. Ginčų buvo, manau, jie būtini – konstruktyvi kritika ir nuomonių pasidalinimas priveda prie geriausių sprendimų.
Vienas aštriausių klausimų iškilo suvažiavimo pradžioje – kai kurie jo dalyviai, lietuvių kilmės amerikiečiai, skundėsi, kad nesupranta lietuviškai ir paprašė susirinkimus vesti anglų kalba. Pavyko rasti išeitį ir, svarstant svarbius klausimus diskutuoti tiek lietuviškai, tiek angliškai, nors dėl to posėdžiai kiek užtruko. Su panašia problema susiduria ir kitos Amerikos bei Kanados lietuvių organizacijos, tad tenka prisiderinti prie gerokai pasikeitusios išeivijos visuomenės sudėties.Džiugu yra tai, kad prie ŠALFASS veiklos vis aktyviau prisideda užjūryje gimęs jaunimas, štai ir naujasis Valdybos sekretorius – už Atlanto gimęs Gintas Dirsė, šiuo metu gyvenantis Toronto mieste, kuris galbūt nekalba lietuviškai taip sklandžiai, kaip mes, iš Lietuvos atvykusieji, bet savo noru prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos gerokai lenkia daugelį kitų.
– Šio suvažiavimo darbotvarkėje – ŠALFASS Garbės arenos ir archyvų projekto klausimas. Kas nuspręsta?
– ŠALFASS Šlovės (Hall of Fame) arena pradėta kurti jau prieš keletą metų, tačiau iš ŠALFASS Valdybos pasitraukus keliems už šį projektą atsakingiems žmonėms, visą darbą teko pradėti iš naujo. Esu dėkingas šiemet ŠALFASS suvažiavime iniciatyvą parodžiusiems Cleveland, OH lietuvių sporto klubo vadovui Vidui Tatarūnui ir savo žmonai Eugenijai, kurie toliau vystys šį reikalą, pateiks mums svarstyti Šlovės arenos steigimo gaires, renkamų jos narių kandidatūras. Kol kas niekam nekyla klausimų tik dėl vieno – pirmojo ir kol kas paskutinio ŠALFASS Šlovės arenos nario, juo vienbalsiai patvirtintas ilgametis ŠALFASS generalinis sekretorius Algirdas Bielskus, prieš porą metų pasitraukęs Amžinybėn. Dėl būtent jo pastangomis sukauptų organizacijos 6 dešimtmečių archyvų šiuo metu vyksta daug diskusijų – deja, suvažiavime ŠALFASS delegatams vieningos nuomonės nepavyko pasiekti. Jau gavome profesionalų ir argumentuotą laišką iš 1991 m. Kaune įkurto Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko, kuris prašo visą šią medžiagą persiųsti į Laikinąją sostinę, bet tam priešinasi vyresnieji mūsų Sąjungos žmonės ir JAV Lietuvių Bendruomenės Archyvų komiteto pirmininkė Dalė Lukienė. Keistoka, kad keletą metų visi tie archyvai, sumesti į apiplyšusias kartonines dėžes, gulėjo Cleveland Lietuvių namų ir privačių asmenų rūsiuose, jais niekas nesidomėjo – įskaitant ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą (LTSC), o dabar, kai atsirado norinčių juos priglausti Lietuvoje, pasigirdo daug prieštaraujančiųjų. Vis dėlto turiu vilties, kad iki Naujųjų metų surasime sprendimą, kuris patenkins abi puses, o svarbiausia – labiausiai pasitarnaus ŠALFASS istorijos pristatymui visuomenei.
– Prieš pusmetį, kalbėdamas su ,,Draugo„ vyr. redaktore Dalia Cidzikaite (,,Draugas“, 2011 m. birželio 30 d.), sakei, jog ŠALFASS reikia keistis. Ar pildosi Tavo žodžiai?
– Be abejo, ŠALFASS keičiasi – ar tai į gera, dar nesiimu spręsti, bet turime neatsilikti nuo XXI amžiaus padiktuotų aplinkybių, jei norime išlaikyti stambiausią išeivijos lietuvių sporto mėgėjų sąjungą ir užtikrinti ŠALFASS perdavimą ateities kartoms. Tačiau pokyčiai dar tik prasidėjo, tam reikės ne vienerių ar dvejų metų – ko gero, mažiausiai dešimtmečio. Juk 60 metų ši organizacija vykdė savo įvairialypę veiklą vienaip, tad neįmanoma staiga pakreipti visko kita kryptimi. Kalbantis su didžiųjų Sąjungos klubų atstovais, aktyviausiais nariais ir mąstant apie ilgalaikę ŠALFASS strategiją, aiškėja nuostata – šiandien mūsų organizacijoje vyksta kartų kaita, o kiek ji bus skausminga, pamatysime po kelių, gal keliolikos metų.
– Ar pasiteisino bandymas rengti ŠALFASS žaidynes mažiau žinomuose lietuvių telkiniuose, neturinčiuose ilgamečių tokių renginių ruošimo tradicijų?
– Į šį klausimą sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai – iš vienos pusės, žinoma, pasiteisino: šiais metais 61osiose ŠALFASS žaidynėse, kurios vyko ShrewsburyWorcester, MA, dalyvavo kelios komandos, kurių anksčiau mūsų sporto šventėse nesame matę ir kažin ar išvysime, jeigu varžybos vyks toliau nuo Rytų pakrantės. Kai kurie Amerikos lietuviai laikosi nuomonės, kad visus, bent jau krepšinio turnyrus, geriausia rengti Čikagoje arba Toronto mieste, tačiau didžiausiuose lietuvių telkiniuose ir taip sportinės bei kitokios veiklos apstu. Manau, kad mes privalome rengti įvairias varžybas nuošalesnėse vietovėse, kur taip pat apsigyvenę nemažai sportui neabejingų mūsų tautiečių. Deja, neretai tokiais atvejais susiduriame su ribotomis mažesnių bendruomenių galimybėmis, silpnesniais organizatoriais. Panašiai nutiko ir praeitą vasarą Massachusetts, MA valstijoje, kadangi, net ir labai stengiantis pagrindiniams Žaidynių rengėjams Shrewsbury-Worcester „Maironio parke„ Vyt. Braškiui, ir Gintui Garsiui kelių klaidų išvengti nepavyko. Vis dėlto gerai žinoma lietuvių liaudies patarlė byloja „Kas nedirba, tas neklysta“, todėl išnagrinėję trūkumus tvirtu žingsniu einame į priekį. Tikiuosi, kad daugiau reikalingos patirties pasisems ir atokiau esančių lietuvių sporto klubų atstovai. Norisi viltis, kad kitąmet Pietų NJ organizuojamos 62-osios ŠALFASS žaidynės bus 100 proc. tokios, kokių pelnytai laukia visa Šiaurės Amerikos lietuvių sporto bendruomenė.
– 2013 metų vasarą Lietuvoje vyks IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų jubiliejui. Kaip ŠALFASS ruošiasi joms?
– Oficialų IX pasaulio lietuvių sporto žaidynių darbo grupės kvietimą jau priėmėme, taigi „popieriuje" ŠALFASS atstovai nuo š. m. lapkričio 19 d. jau yra dalyvių sąrašuose. Pasakysiu dar daugiau – keliems mūsų Valdybos nariams lankantis Lietuvoje, teko nemažai bendrauti su nauju Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu Klemensu Rimšeliu. Bendromis jėgomis, atrodo, įrodėme Vilniui, kad tokie renginiai išeivijai yra būtini. 2013 m. vidurvasaryje lietuvius iš įvairiausių pasaulio kampelių priims Vakarų Lietuvos centras Klaipėda, taigi turėsime puikią progą po aršių kovų krepšinio aikštelėse pulti į vėsias Baltijos jūros bangas. Man tenka didelė garbė būti išrinktam ir toliau atstovauti JAV lietuviams bei ŠALFASS IX pasaulio lietuvių žaidynių darbo grupėje. Netrukus ruošime informaciją norintiems 2013 m. vykti į Klaipėdą. Esu įsitikinęs, kad Amerikos ir Kanados lietuvių bendra delegacija bus ne tik didžiausia iš užsienyje gyvenančių lietuvių, bet ir per visą Pasaulio lietuvių žaidynių istoriją!
– Savaitraštyje ,,Amerikos lietuvis„ išspausdintame straipsnyje ,,Stambiausia išeivijos sporto mėgėjų sąjunga vis labiau tolsta nuo Čikagos“ mestelėjai akmenukų į Čikagos sportininkų daržą. Kas vyksta ,,Vėjų" miesto lietuvių sporto padangėje?
– Esu sužavėtas Čikagos lietuvių sportine ir kitokia visuomenine veikla. Tikrai nė viename kitame Šiaurės Amerikos bei apskritai užsienio mieste ar šalyje nė su žiburiu nesurasi tiek puikių mūsų išeivijos veikėjų ir įvairiausių renginių, tačiau gaila, kad čikagiečiai labai nenoriai įsijungia į platesnio pobūdžio projektus. Dar prieš keletą metų ŠALFASS varžybose buvo sunku kovoti su bet kokios amžiaus grupės Čikagos „Lituanicos„ krepšininkais, dar sunkiau buvo įsivaizduoti, kad bent viename turnyre nedalyvautų atstovai iš ,,Vėjų“ miesto.Iš aktyvios veiklos šiame stambiausiame lietuviškame sporto klube JAV pasitraukus ilgamečiam jo vadovui dr. Donatui Siliūnui, turbūt neatsiranda, kas pakeičia vis rečiau su savo auklėtiniais į kitus Amerikos miestus beatvažiuojančius Medardą Karalių ir Kęstutį Ambutą, o ČLKL vadovai Svajūnas Masilionis ir Rimvydas Otruškevičius labiau rūpinasi vien savo „kiemo" reikalais ir didelio užsidegimo bendradarbiauti su kitais ŠALFASS priklausančiais lietuviškais sporto klubais nerodo.
Per pastaruosius porą metų mūsų organizuojamose sporto šventėse ypatingai sumažėjo komandų iš Čikagos, todėl ir kreipiuosi į didžiausios mūsų tautiečių išeivijoje atstovus, kad neužmigtų „ant laurų„ – jau senokai pirmaujančiose vietose atsidūrė kaimyninės Kanados sportininkai. Būtų gaila, jeigu tiek talentingų žaidėjų ir organizatorių turinčiame ,,Vėjų“ mieste neatsirastų tebenorinčių įrodyti, kad ne veltui 60 metų būtent šio didmiesčio atstovai buvo ŠALFASS kelrodė žvaigždė. Norėtųsi ir toliau matyti gausiausias Čikagos komandų delegacijas tiek mūsų Sąjungos gretose, tiek Pasaulio lietuvių žaidynėse Lietuvoje.
– Esi sakęs, kad ,,iki šiol sportas buvo lietuviškos visuomeninės veiklos užribyje". Ko trūksta, kad kuo daugiau tiek čia, Amerikoje, gimusio jaunimo, tiek iš Lietuvos atvykusieji į bendruomenę įsijungtų per sportą?
– Šnekant apie sportinę išeivijos veiklą, man sudėtinga išsamiau pasakoti apie tai, kas vyko Amerikos lietuvių sportiniame gyvenime prieš 50, netgi prieš 20 metų. Būtų gaila, jeigu tiek talentingų žaidėjų ir organizatorių turinčiame ,,Vėjų" mieste neatsirastų tebenorinčių įrodyti, kad ne veltui 60 metų būtent šio didmiesčio atstovai buvo ŠALFASS kelrodė žvaigždė. Norėtųsi ir toliau matyti gausiausias Čikagos komandų delegacijas tiek mūsų Sąjungos gretose, tiek Pasaulio lietuvių žaidynėse Lietuvoje. Tačiau nepamirškime, kad laikai keičiasi, ir XXI amžiuje sunku įsivaizduoti bet kokioje šalyje, užsienyje ar pačioje Lietuvoje didesnę ar mažesnę mūsų tautiečių bendruomenę, neturinčią jokių ryšių su sportu. 2011 m. mūsų gimtinėje vykęs Europos vyrų krepšinio čempionato turnyras kažin ar paliko abejingų bent vienoje lietuvio šeimoje. Daugelyje pasaulio valstybių Lietuvą žino todėl, kad joje gimė ir užaugo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, Žydrūnas Savickas, Algimantas Šalna, Dainius Zubrus, Vida Vencienė. Jie tapo nė kiek ne mažiau įžymūs ir Lietuvai atnešė ne mažiaus naudos negu Kipras Petrauskas, Jonas Mekas, Violeta Urmana, Irena Milkevičiūtė ar net Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Beje, būtų įdomu, jeigu kas nors bent apytiksliai paskaičiuotų, kiek dabar lietuviško jaunimo yra įsijungę į mūsų bendruomenes per sportą ir kiek – per kultūrinę ar kokią kitokią veiklą. Manau, tokios apklausos rezultatai būtų, ko gero, stebinantys. Aš per 15 metų, praleistų Amerikoje, niekur tiek susirinkusiųjų, kaip per lietuvių krepšinio turnyrus, nemačiau, jeigu kalbėsime apie nuolat tokiose varžybose dalyvaujančius ir ją stebinčius, o ne apie pavienius renginius, tokius kaip šokių ar dainų šventės. Žinoma, visuomet visur mūsų galėtų būti ir dar daugiau – juk gyventojų surašyme čia, JAV, lietuvių kilmės žmonių beveik kiekvienoje plačiau apgyvendintoje valstijoje užregistruota tūkstančiai. Bet kur jie visi pasislėpę?
– Kaip pavyko bandymas pereiti prie kitokio, labiau amerikietiško, varžybų organizavimo – už žaidynių rengimą organizacijai ar pavieniams asmenims sumokant?
– Tai rimčiau pradėta svarstyti tik šiemet, kai pastebėjome, kad savo jėgomis nebepajėgiame suorganizuoti ŠALFASS metinių varžybų taip, kaip reikėtų. Vyresnieji buvo įpratę ne tik patys tokiose sporto šventėse dalyvauti, jas organizuoti, bet ir apmokėti papildomas išlaidas. Deja, mūsų karta į daugelį visuomeninės veiklos sričių žiūri gana skeptiškai. Naujojo šimtmečio ekonomikos dėsniai diktuoja ir visiškai kitokias savanoriškos veiklos aplinkybes – vis sunkiau beišsiverčiame dirbdami vien tik visuomeniniais pagrindais, taigi nori nenori tenka po truputį pereiti ir prie „amerikietiškojo" veiklos modelio, kai varžybas rengiantieji gauna nedidelį užmokestį už sugaištą laiką ir atliktą darbą
– Ne taip seniai ŠALFASS gavo pelno nesiekiančios organizacijos statusą, buvo įkurtas ŠALFASS fondas. Kaip jam sekasi?
– Prieš keletą metų mūsų Valdyba „paveldėjo„ ŠALFASS fondo kūrimo projektą, kuriame buvo padrikai surašyti įstatai ir iki galo nesutvarkyta registracija kaip ne pelno siekiančios organizacijos, remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos (IRS) nuostatais. Šiemet, padedant Čikagos lietuviui advokatui Rimui Domanskiui, visi dokumentai baigti tvarkyti – kitas ne mažiau svarbus žingsnis – surasti tinkamą šio fondo vadovą, administratorių. Galima pasvajoti, kad už keliolikos metų ŠALFASS fondas taps taip pat svarbus išeivijos lietuviams, kaip Lietuvių Fondas ar bent jau Tautos Fondas. Vis dėlto šiandien svarbu, kad tokį sporto paramos fondą jau turime. Laukiame pirmųjų aukų, kurias bus galima nurašyti nuo JAV federalinių mokesčių. O norintiems prisidėti prie stambiausios išeivijos sporto mėgėjų Sąjungos veiklos skubu pranešti, kad Jūsų paramos laukiame apsilankius ŠALFASS tinklalapyje www.salfass.org, kur galima paaukoti, paspaudus mygtuką dešinėje „Donate“.
– Kokie svarbiausi ŠALFASS renginiai, varžybos vyks ateinančiais metais?
– Jau kuris laikas skelbiame apie ŠALFASS remiamą Naujųjų metų sportinį renginį – slidininkų sąskrydį Aspen, CO (kovo 25–31 d.). Taip pat patvirtintos pagrindinių Sąjungos organizuojamų krepšinio varžybų datos: senjorų (vyresni nei 35 m. amžiaus) turnyras pirmą sykį rengiamas Palm Beach, FL 2012 m. kovo 31–balandžio 1 d., jaunių (iki 16 m.) pirmenybės kitąmet organizuojamos Cleveland, OH gegužės mėn. 19–20 d., o 2012 m. 62-oji ŠALFASS metinė sporto šventė planuojama gegužės 25–27 d. Wall, NJ. Prieš tai kartu su Lietuvos ambasada rengsime LR „Ambasadoriaus taurės„ krepšinio turnyrą, kuris numatytas 2012 m. balandžio 21 d. Washington, DC. Apie kitų sporto šakų varžybas nuolat (kaip ir įprasta) pranešime visiems ŠALFASS sporto klubams ir nariams elektroniniu paštu, informacija nuolat skelbiama minėtame Sąjungos tinklalapyje www.salfass. org. Kitais metais pagrįstai tikimės dar aktyvesnio Šiaurės Amerikos lietuvių dalyvavimo mūsų organizuojamose varžybose. Naudodamasis proga noriu pasveikinti „Draugo“ skaitytojus su ateinančiomis šv. Kalėdomis ir palinkėti puikių, sportiškai žavingų Naujųjų 2012-ųjų.
Kalbino
Loreta Timukienė
