Iš Serbijoje vykusio pasaulio moterų kultūrizmo ir fitneso čempionato Kristina Karaliūtė-Staliorovienė grįžo be medalio, tačiau savo debiutu bikinio rungtyje liko patenkinta. „Tikrai nesitikėjau patekti į finalą ir užimti penktą vietą“, – balsas.lt sakė 26 metų 168 cm ūgio sportininkė.
Švelniausia vadinamoje kultūrizmo disciplinoje, kurioje derinamas kūno grožis ir sportiškumas, K. Karaliūtė-Staliorovienė nedaug atsiliko nuo aukščiau pakilusių varžovių – nuo ketvirtos vietos ją skyrė vos vienas taškas. Nugalėtoja bikinio rungties ūgio kategorijoje virš 163 cm tapo absoliuti Europos čempionė Nikola Weiter iš Slovakijos.
„Įdomu pažiūrėti, kaip žmonės pasiruošę, kokie bikiniai, makiažai. Tai visiškai skirtinga nei pas mus, – pasakojo iš Marijampolės kilusi, Kaune valstybės tarnautoja dirbanti ir Jurbarko „Progreso“ klubą atstovaujanti sportininkė. – Ten varžybos vyksta truputį kitaip nei Lietuvoje. Daugiau sporto, atmosfera kitokia.“
– Bikinio rungtis – naujovė. Kokie vertinimo kriterijai?
– Lietuvoje ši rungtis pasirodė šių metų pavasarį. Vertinamas sportiškas kūnas, tačiau jis neturi būti pernelyg raumeningas. Taip pat svarbus savęs pateikimas ant scenos, makiažas, plaukai, bikinis. O koks pasiruošimas? Sportas ir maistas turi būti suderintas, neturi būti per daug riebalinio sluoksnio, celiulito žymių. Kitaip tariant tai yra grožis ir sportas.
– Anksčiau varžėtės kūno fitneso kategorijoje. Kodėl nusprendėte pereiti į bikinio rungtį?
– Kūno fitneso kategorijoje man taip pat gerai sekėsi. 2006 metais dalyvavau pasaulio jaunimo čempionate ir laimėjau bronzos medalį. Tapau Lietuvos čempione, laimėjau Baltijos šalių mačą. Nusprendžiau pereiti, nes man bikinio rungtis priimtinesnė, nereikia auginti tiek raumenų masės.
– Tikriausiai sportui atiduodate visą savo laisvalaikį?
– Kai ruošiuosi varžyboms, per savaitę sportuoju keturis kartus. Su treneriu suderiname, kokią raumenų grupę ir kiek mankštinti. Deriname ir maistą: jokių saldumynų, miltinių, bulvinių patiekalų. Racione lieka sveikas maistas. Tenka kažko atsisakyti, bet pripratau, ne pirmi metai sportuoju. Sporto salėje treniruojuosi jau nuo nuo 2005 metų...
– Kodėl pasirinkote šią sporto šaką?
– Visiškas atsitiktinumas. Norėjau surasti užsiėmimą vasarai, nes tarp mokslų buvo pertrauka, nuėjau į sporto klubą ir pasilikau. Sporto klube po pusės metų pakalbino dalyvauti varžyboms, pabandžiau, patiko. Tiesa, pirmą kartą nedrąsu buvo lipti ant scenos, drebėjo ir rankos, ir kojos. Dabar jau viskas paprasčiau. Aišku, prieš kiekvienas varžybas yra jaudulys, to neišvengsi. Kita vertus, kai nebelieka jaudulio, nėra ko ant scenos lipti.
– Ar šiose varžybose yra amžiaus limitas?
– Amžiaus ribos nėra. Yra ir puikiai atrodančių keturiasdešimtmečių sportininkių. Man sportas tapo gyvenimo būdu. Ar ruošiesi ar nesiruoši varžyboms – sportuoji.
Lietuvės turi potencialo
Pasaulio moterų kultūrizmo ir fitneso (IFBB) čempionate be K. Karaliūtės-Staliarovienės dalyvavo dar dvi lietuvės. Vilma Šalaševičiūtė (Marijampolės „Tauras“) kūno fitneso ūgio kategorijoje virš 163 cm ūgio pateko į finalą ir liko šeštoje vietoje, o Olga Grinskis (Kauno „Sporto olimpas“) bikinio rungties kategorijoje iki 163 cm ūgio kategorijoje finišavo dvylikta.
Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (LKFF) generalinis sekretorius Arūnas Petraitis tvirtino, kad mūsų šalies sportininkės Serbijoje pasirodė sėkmingai. „Konkurencija labai didelė, sunku prasimušti į finalus. Sportas labai subjektyvus ir nemažai lemia sportininkų žinomumas. Visos mūsų atstovės tarptautinėje arenoje nebuvo žinomos, debiutavo ir manau sėkmingai. Visos merginos turi potencialo“, – balsas.lt teigė jis.
Teisėjavimas kaip sportiniuose šokiuose
Anot A. Petraičio, teisėjavimas šioje sporto šakoje sudėtingas, nes vertinimą lemia nedidelės detalės: „Čia kaip sportiniuose šokiuose ir dailiajame čiuožime kova vyksta ne tik ant scenos, bet ir už teisėjų stalelio. Teisėjai dažnai atiduoda pirmenybę saviems sportininkams. Kristiną nuo ketvirtos ir trečios vietos skyrė vos keli balai, sportininkės vienodo pajėgumo, tačiau, matyt, lėmė jų žinomumas.“
Federacijos generalinis sekretorius tikino, kad kelias medalių link nėra paprastas – reikia laiko ir patirties. Karjeros pradžioje, esant labai stipriai konkurencijai, dažnai tenka kiek žemesni teisėjų vertinimai. Panašų kelią praėjo, o vėliau į pasaulio ir Europos elitą prasimušė Alina Čepurnienė, Inga Neverauskaitė, Olegas Žuras, Rolandas Pocius bei kiti žinomi Lietuvos atletai.
Paklaustas, kodėl naujoji rungtis pavadinta bikinio, A. Petraitis teigė, kad kol kas geresnio pavadinimo nerasta. „Sportas vystosi, taip pat ir terminai. Prieš daugiau nei 20 metų buvo tik kultūrizmas, po to atsirado fitnesas, kūno fitnesas, bikinio rungtis. Pastaroji – švelniausia kultūrizmo disciplina. Kažkiek formuojamas kūnas ir teisėjams akcentuojama, kad tai nėra raumenyno vertinimas. Tai proporcijos, gražus pateikimas, turi matyti pilvo raumenys, kitos grupės, bet jos ne tokios svarbios kaip kultūrizme“, – aiškino jis.
TIK FAKTAI
Spalio 22 dieną Lietuvos sportininkai dalyvaus stambiame komerciniame tarptautiniame turnyre Čekijoje, vėliau spalio 30 dieną varžysis Vilniaus, o lapkričio 5 dieną – Lietuvos taurės varžybose. Lapkričio 19-20 dienomis Estijos sostinėje Taline vyks pasaulio klasikinio kultūrizmo čempionatas, kuriame mūsų šaliai atstovaus trys sportininkai.
