Lietuvai netikėta galimybė iššoko po Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sprendimo atimti rengėjo teises iš Baltarusijos. Ten jau nuo rugpjūčio mėnesio protestus jėga gesina autoritarinis šalies vadovas Aleksandras Lukašenka.
„Taip, noro yra, bet pagrindinis dalykas yra techninė realizacija“, – tv3.lt paklausus apie ministerijos susidomėjimą čempionatu atsakė L. Obcarskas.
Anot L. Obcarsko, ministerijos kabinetuose diskusija apie ledo ritulio čempionatą jau vyksta, tačiau pagrindiniai klausimai išlieka – ko norės IIHF ir pati Latvija.
O pati švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą padėti surengti dalį pasaulio ledo ritulio čempionato varžybų mūsų šalyje.
„Tokio lygio ledo ritulio varžybų Lietuvoje nėra buvę, o dabar turime istorinę progą. Būtina įvertinti šią galimybę ir pasiūlyti konkrečią pagalbą Latvijai. Lietuva jau yra įrodžiusi, kad sugeba organizuoti paties aukščiausio lygio sporto varžybas. Taip, tai būtų vienas didžiausių iššūkių mūsų šalies sporto istorijoje“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.
„Ypač po vakar pareiškimų, noras tikrai yra. Dabar reikia žiūrėti ar įmanoma norus paversti realybe“, – tv3.lt kalbėjo ir Asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas.
Pasaulio ledo ritulio čempionatas vyks gegužės 21 – birželio 6 dienomis. Tai reiškia, kad Lietuva gavusi teisę prisidėti prie rengimo turėtų vos 4 mėnesius pasiruošti.
„Pagrindinis trukdis – laiko trūkumas ir patirties stoka rengti tokio aukšto lygio turnyrą“, – sakė V. Budrauskas. – „Kaip ir sakiau, nėra vienos priežasties, tame tarpe ir finansai. Lyginant su konkurentais, pareiškusiais norą rengti turnyrą, jų komandos žaidžia čempionate. Jiem tai yra didžiulis pliusas, žiūrint į žiūrovų pritraukimą. Bet vėl gi, ar galėsime kviesti žiūrovus?
Yra daug klausimų į kuriuos vienareikšmio atsakymo vargu ar kas duotų, tame tarpe ir IIHF. Dėl to jie ir svarsto visus įmanomus scenarijus, pasverti pliusus, minusus“, – komentavo V. Budrauskas.
Lietuva anksčiau yra rengusi kuklesnius ledo ritulio turnyrus. Paskutinis toks Kaune vyko 2018 metais, kur buvo rengiamas IB grupės turnyras.
Tačiau pasaulio čempionatas reikalauja krupštesnio pasiruošimo, dabartnėje situacijoje svarbus ir sveikatos protokolas.
2021 m. ledo ritulio pasaulio čempionatą turėjo organizuoti Minskas ir Ryga, tačiau latviai pareiškė nenorą organizoti pirmenybes kartu su Baltarusija.
IIHF vadovas Rene Faselis dar praėjusią savaitę buvo susitikęs su A. Lukašenka ir kalbėjosi apie čempionatą. Vis dėlto po susitikimo pats R. Faselis buvo pripažinęs, kad situacija yra sudėtinga.
Kiek vėliau pirmenybes atsisakė remti ir pagirndiniai rėmėjai, jei čempionatas bus rengiamas Minske.
Pranešama, kad šiuo metu vyksta kalbos, ar latviai pasaulio čempionatą organizuos su kita valstybe, ar apskritai rengs viena.
Ledo ritulio čempionatas turėtų vykti gegužės 21–birželio 6 dienomis. Pasaulio čempionate kovoja šešiolika geriausių pasaulio rinktinių.
Komandos yra padalintos į dvi grupes: B grupėje Rygoje žais Latvija, Kanada, Suomija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija ir Kazachstanas žais, o A grupėje rungtyniaus Baltarusija, Rusija, Švedija, Čekija, Šveicarija, Slovakija, Danija ir Didžioji Britanija.
