Lietuviai penktadienio vakarą patyrė vieną sensacingiausių pralaimėjimų istorijoje ir tuo pačiu padovanojo turbūt didžiausią istorinę pergalę Danijai. Dariaus Maskoliūno sistemos, jei ir buvo, tai neveikė, o lietuviai krito 76:80.
Įvertinus tai, kad Danijos rinktinėje rungtyniauja žaidėjai, kurie sudarytų maždaug penktą, galbūt ir septintą pagal pajėgumą Lietuvos rinktinę, o danų lyderis ir ryškiausia žvaigždė rungtyniauja Lenkijos čempionate, sensacija tampa tikrai rimta.
Pralaimėjimas danams ne tik šokiravo krepšinio bendruomenę, bet ir grąžino intrigą kovoje dėl vietos Europos čempionate. Iš C grupės į Senojo žemyno pirmenybes vis dar gali patekti visos keturios komandos (Belgija, Lietuva, Danija, Čekija - aut.).
Sekmadienį D. Maskoliūno ir visos lietuvių komandos laukė išbandymas, kuriam apibūdinti net frazės „privaloma laimėti“ pilnai neužtenka – pralaimėjimas prieš Belgijos rinktinę reikštų visišką, turbūt patį didžiausią istorijoje Lietuvos krepšinio fiasko.
Vis dėlto, Lietuvos rinktinės žaidėjai rado užsispyrimo ir noro, D. Maskoliūnas atsakingiau braižė schemas ir aiškiau skirstė nurodymus savo žaidėjams, kas privedė prie galingos pergalės 84:71, tuo pačiu tapusios ir saldžiu revanšu už pralaimėjimą vasario mėnesį, kai D. Maskoliūno debiutinėse rungtynėse lietuviai Belgijoje krito 21 taško skirtumu.
„Spaudimas patiems žaidėjams tikrai buvo. Tai buvo didelis šokas, pralaimėjimas danams sukrečia. Galime kaltinti daug ką – sistemą, pasiruošimą, organizacijas. Bet kaltę dėl pralaimėjimų visada turi prisiimti sau. Kaip bebūtų, lietuviai yra žymiai didesnio kalibro žaidėjai, nei danai“, – praūžusį savaitgalį apibendrino krepšinio treneris ir specialistas Tomas Purlys.
Kalbėdamas su tv3.lt T. Purlys įvertino Lietuvos rinktinės žaidimą, pačių žaidėjų motyvacija ir atskleidė vieną didžiausių dabartinės Lietuvos nacionalinės komandos bėdų.
„Rungtynėse su Belgija lietuviai išėjo su dideliu pykčiu, žinodami, kad negali taip žaisti už Lietuvą. Visų pirma, tai buvo nusiteikimo klausimas. Pats žaidimas nebuvo labai jau super – sakyčiau, belgai irgi nesužaidė geriausių savo rungtynių, daug metimų nesumetė. Mes žaidėme geriau, nusiteikimas buvo geras, bet problemų tikrai yra“, – apie bėdas jau pačioje pokalbio pradžioje užsiminė T. Purlys.
O kas gi lemia, kad tiek daug pajėgių, Eurolygos ir Europos taurės turnyrų patirties turinčių žaidėjų kupina Lietuvos rinktinė yra priversta vargti, net pralaimėti už save dviem galvomis žemesniems varžovams?
Krepšinio specialistas čia pirštu beda ne į žaidėjų pavardes, motyvaciją ar trenerį. Pasak T. Purlio, šiai dienai Lietuvoje tikėtis turėti daug individualiai talentingų žaidėjų, tokių, kuriuos turi dauguma kitų krepšinio šalių, yra kiek nerealu. Tam reikia laiko.
Kalbėdamas apie bėdas šiuolaikinėje Lietuvos rinktinėje, specialistas žvelgė į individualų meistriškumą ir situacijas, kuriose sprendimus turi priimti ne komanda, o vienas konkretus žaidėjas, kitais žodžiais – lyderis, turintis puikias driblingo galimybes ir kiekvieną kartą surenkantis solidų taškų skaičių.
Lietuvius Belgijoje vasario mėnesį nubaudė vietinės rinktinės gynėjas, pelnęs 21 tašką ir smeigęs 4 taiklius tritaškius. Dabar, Vilniuje, D. Maskoliūno komandą rungtynėse prieš Daniją paskandino taip pat vienas gynėjas, surinkęs 28 taškus. Tokių rezultatyvių pasirodymų lietuvių komandoje niekas nerengia jau beveik penkerius metus, o tam, pasak T. Purlio, yra ir labai konkrečių priežasčių.
„Tik trejus ar ketverius metus Lietuvos krepšinyje galioja nurodymas, kad vaikų krepšinyje negali būti statomos užtvaros. Čia svarbiau, negu skamba, nes taip yra labai stipriai ugdomas individualus meistriškumas, žaidimas vienas prieš vieną. Tokią praktiką taiko ir užsienyje – beveik visame pasaulyje ir Europoje. Pas mus problemos ir buvo tame, kad vaikai pradeda mokytis žaisti ne nuo driblingo, o nuo užtvarų, fizinio krepšinio.
Ir štai ką dabar matome, pradedant Bendžiumi, Kalniečiu, Mačiuliu, galbūt Kuzminsku – nė vienas iš jų nemoka žaisti individualiai, yra stipriai priklausomi nuo vieno elemento. Bendžius pataiko tik iš toli, Kalnietis jau lėtas, su tikrai prastu driblingu. Mačiulio koziris yra tik jėga ir metimas. Nė vienas iš jų nemoka žaisti vienas prieš vieną. Jie tikrai geri krepšininkai, bet visas jų grožis atsiskleidžia žiauriai priklausant nuo komandos. Jie nėra universalūs. Kai krepšinis paremtas taktikomis, tai viskas gerai. Bet kai reikia tempti komandą ant savo pečių, kartais sužaidžiant vienas prieš vieną, tai matome ir rezultatus“, – išsamiai dėstė T. Purlys.
Krepšinio treneris ilgai bandė prisiminti bent vieną pavardę žaidėjo, kuris šiuo metu Lietuvos rinktinę galėtų vienas pats tempti ant pečių ir surengti įspūdingus individualius pasirodymus. T. Purlys nerado nė vieno aiškiai išreikšto lyderio, o tokių pavardžių ieškant praeityje jis ilgai neužtruko – būtent tai, pasak paties specialisto, ir yra vienas prastėjančio žaidimo faktorių.
„Pralaimėti danams mes negalime. Tokiose rungtynėse, kurioms nėra daug laiko pasiruošti taktiškai, reikia turėti individualiai stiprių žaidėjų. Lietuva tokių neturi. Parodykite man bent vieną žaidėją, kuris ištemptų komandą, reguliariai mestų po 20 ir daugiau taškų, pats susikurtų progų. Na gerai, galbūt Grigonis panašus į tokį. Daugiau tokių neturime, ypač gynėjų. Ir prisiminkime Kaukėną, Šiškauską, Macijauską – jiems pavykdavo vienas prieš vieną. Komanda tada ir laimėdavo“, – sakė T. Purlys.
Dvikovos su Belgija rungtynių akimirkas žiūrėkite: