Vilniaus oro uoste patekęs į sveikintojų glėbį – namiškių, sporto organizacijų atstovų ir žurnalistų – pasaulio jaunimo čempionas disko metikas Andrius Gudžius ant mažyčio cukraus pakelio spėjo suraityti autografą ir vienai iš oro uoste buvusių ir jaunąjį čempioną atpažinusių moteriškių. „Autografas nepirmas, tačiau tokioje vietoje dar neteko dalinti“, - plačiai šypsojosi plačiapetis devyniolkmetis, parvežęs į Lietuvą istorinį medalį – aukščiausias Lietuvos lengvaatlečių laimėjimas iki tol vykusiuose pasaulio jaunimo čempionatuose buvo paženklintas sidabro spalvos medaliu.
„Jausmas neišpasakytas. Pirmas porą dienų nesupratau, kad esu pasaulio čempionas. Bet dabar, kai grįžau į Lietuvą ir sulaukiau tiek dėmesio, jaučiuosi pakylėtas. Labai malonu ir labai daug tokių emocijų, kokių dar nesu patyręs – sunku susigaudyti“, - dar šviežiais įspūdžiais dalijosi disko metikas.
Pradžia sunki – pirmieji metimai kvalifikacijoje buvo nevykę?..
Kvalifikacijoje turėjau daug pasitikėjimo savimi. Buvau užtikrintas, kad pateksiu į finalą. Finale buvo daug sunkiau: rezultatai gana stabilūs, bet norėjosi daug daugiau. Iš dalies apgailestauju, kad nepavyko padaryti to, ko tikėjausi.
O ko tikėjaisi?
Tikėjausi mesti 67–68 metrus. Bet dėl oro sąlygų, gal ir pats buvau truputėlį pervargęs po kvalifikacijos ir neišėjo įvykdyti tai, ką norėjau.
Koks buvo oras?
Dieną prieš kvalifikaciją buvo gana lietinga. Per kvalifikaciją buvo gana vėsu, bet nelijo. O finalo dieną buvo labai karšta, o man karštis – peiliukas, be to, pūtė gana stiprus ir nepalankus vėjas.
Prieš čempionatą sakei, kad nemažas tavo priešas – jaudulys. Kaip pavyko susitvarkyti su psichologine įtampa?
Išvadžiuodamas nelabai ir galvojau, kokią vietą užimu reitinguose, kokią vietą kas man prognozuoja, kas ką sako, nes į kiekvienas varžybas atvažiavęs viską pradedi iš naujo – naujos emocijos, nežinai, , kaip pasiruošę konkurentai ir pats nežinai, ką padarysi, nes daug lemia oro sąlygos.
Ką šįkart sunkiausia buvo nugalėti – orą, varžovus ar patį save?
Gal viską vienodai sudėtinga.
Artimiausią varžovą finale apleikei bemaž dviem metrais – kova nebuvo labai atkakli?
Iš tikrųjų tikėjausi visai kitokių finalistų nei australo ir rumuno. Tikėjausi, kad reikės kovoti su ukrainiečiu ir vokiečiu, bet kažkas buvo ne taip, kaip jie planavo ir kaip mes planavome.
Pats tikėjaisi iškovoti aukso medalį?
Kokią pusę metų gyvenau su ta mintimi. Aš toks žmogus, kad keliu sau kuo aukštesnius tikslus ir stengiuosi juos įvykdyti. Jeigu važiuosiu į varžybas ir galvosiu, kad GAL paimsiu medalį, tai GAL aš jį ir paimsiu. O kai važiuoji su ta mintimi, kad reikia, tada ir stengiesi daug labiau.
Ką tau pačiam duos šis čempiono titulas?
Kasdieniame gyvenime šis titulas man nieko neduos, bet varžybose visai kitaip į tave žiūri organizatoriai ir žiūrovai. Būdavau eilinis metikas, o dabar kai pristatys, kad pasaulio čempionas, žiūrovai palaikys visai kitaip.
Kaip pavyko įveikti aklimatizacijos sunkumus?
Laiko skirtumas – šešios valandos atgal, todėl nelabai pajutome. Nuvažiavę guldavomės ganėtinai vėlai, bet keldavomės anksti, nes Lietuvoje rytas jau buvo praėjęs, nejautėme to sunkumo. Grįžus į Lietuvą, manau, bus sudėtingiau, bet varžybos praėjo, tai nieko tokio.
Kodėl nedalyvauji Europos čempionate Barselonoje?
Neįvykdžiau normatyvo. Bet jeigu ir būčiau įvykdęs, vis tiek nebūtų išėję nuskristi į Barseloną, todėl, kad disko metimo varžybos prasidėtų mums dar nespėjus susėsti į lėktuvą.
Kokie tolesnį šio sezono planai?
Poilsis. Gal dar daluyvausiu keletoje komercinių varžybų, bet apskritai daugiau ilsėsiuos.
Ar jau svajoji apie Londono olimpines žaidynes?
Ne tik svajoju – būtinai reikia ten kabintis į finalą.
Praėjusiais metais Europos jaunimo čempionate likai penktas, šiais metais pasaulio čempionate iškovojai aukso medalį. Kas lėmė tokį šuolį per metus laiko?
Praėjusių metų čempionate irgi galėjau turėti aukso medalį – paskutiniu bandymu buvau numetęs pirmos vietos rezultatą, bet vos vos užmyniau ant sektoriaus linijos. Tada šiek tiek pritrūko sėkmės, o šįkart viskas buvo taip, kaip turėjo būti.
Kas tavo mokytojai?
Mokytojai – Valclovas Kidykas ir Albinas Chmieliauskas, o technikos aš mokausi iš beveik visų elitinių metikų – iš vieno viena, iš kito kita...
Šiemet baigei vidurinę mokyklą. Ar jau aiškus tavo tolesni gyvenimo planai?
Lietuvos kūno kultūros akademija, trenerop specialybė. Dar atsakynmo negavau, bet manau, kad įstojau.
Kodėl šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė iškovojo sidabro medalį – gal per mažai palaikėte?
Kodėl per mažai? (šypsosi). A.Palšytė turėjo labai stiprių konkurenčių, nes pirmą vietą užėmė mergina, kurios rezultatas buvo tik tik vienu centimetru prastesnis nei Palšytės asmeninis. Ten buvo labai daug visokių niuansų. Be to, mergaitės šokinėjo prieš vėją. Palšytė labai gerai pasirodė, šaunuolė. Vis tiek sidabaras yra medalis – Lietuva seniai turėjo pasaulio jaunimo sidabro medalį.
Kur dabar bus šventė?
Šventė?.. Neaišku – pas mus viskas vyksta ekspromtu.
O Kanadoje jau šventėte?
Ne, koks šventimas prieš kelionę – įsivaizduojate, prieš tokią kelionę pašvęst...
Medalis daug sveria?
Sunkokas sunkokas – kaklą tempia. Bet kaip sakoma, aukso medalis niekada nebus per sunkus.
Kur saugai savo iškovotus medalius?
Pas tėvus, garbingoje vietoje.
Šis medalis – istorinis. Jam reikės ypatingos vietos?..
Tai pirmasis Lietuvoje pasaulio jaunimo aukso medalis, nes Viktorija Žemaitytė (septynkovininkė – aut. past.) turėjo sidabro. Aš turiu dar ir pirmą Lietuvos istorijoje medalį – bronzą – iš pasaulio jaunių čempinato. Tai jie šalia ir kabės.
Ateityje dar bus istorinių medalių?
Nebelabai.... Virgilijus Alekna visus istorinius nukabinęs jau...
Pasaulio jaunimo čempionatas buvo paskutinės varžybos, kuriose Andrius Gudžius mėtė lengvesnį – 1,75 kg sveriantį diską. Kitą sezoną jis ims į rankas suaugusiųjų metikų įrankį, kurio svoris – 2 kg. „Kitais metais – Europos čempionatas iki 23 metų. Nenoriu žadėti, bet ten irgi medalį kabinsim. Ir pasaulio suaugusiųjų čempionatas laukia – ten jau jokių prognozių“, - drąsiomis jau kito sezono mintimis pasidalijo pasaulio jaunimo čempionas.
