Panevėžiečiai reguliariajame sezone su dvidešimt trimis pergalėmis ir dešimt pralaimėjimų finišavo ketvirtoje pozicijoje, o „Juve“ su aštuoniolika laimėjimų ir penkiolika nesėkmių užėmė penktąją poziciją.
Prieš mėnesį panevėžiečiai sulaukė pastiprinimo – į komandą atvyko sezoną Serbijoje pradėjęs legionierius iš JAV Jordenas Duffy. Gynėjas jau spėjo sužaisti aštuonerias rungtynes, kuriose fiksavo 7,9 taškų, 3,6 rezultatyvių perdavimų, 2,3 atkovotų kamuolių ir 9,8 naudingumo balų vidurkius.
Apie įsiliejimą į komandą, žaidimą Panevėžyje, religiją ir atkrintamųjų pradžią interviu „kklietkabelis.lt“ svetainei papasakojo „7bet-Lietkabelio“ gynėjas J.Duffy.
– Į Panevėžį atvykote balandžio pradžioje. Kaip jums pirmasis mėnuo Lietuvoje?
– Anksčiau buvau girdėjęs apie Lietuvą, kuomet čia žaidė broliai Ballai, bet tai jau buvo gana seniai. Ši šalis man labai patinka, miestas gražus. Jaučiuosi gerai Panevėžyje. Atvykau iš Serbijos Valevo miesto, kur buvo nedaug žmonių. Ten nebuvo blogai, bet manau, kad man ir mano šeimai Panevėžyje yra žymiai geriau, čia kur kas patogiau, daugiau veiklos. Klubas man parodė labai daug meilės ir pagarbos, labai vertinu, kad jie man davė galimybę čia atvykti, parodyti save ir tapti komandos dalimi.
– Sužaidėte jau aštuonerias rungtynes, kaip kol kas sekasi atrasti savo vietą komandoje?
– Kiekvieną dieną vis daugiau išmokstu ir stengiuosi įsilieti į komandą. Atvykau vėlai, sezono pabaigoje, bet ir treneriai, ir žaidėjai manimi pasitiki, jie duoda ir man labai daug pasitikėjimo savimi, jie man turi nemažai lūkesčių kaip žaidėjui. Kiekviena diena yra mokymosi procesas. Kai tu atvyksti į naują sistemą, nenori peržengti tų ribų, kurias treneris ir komanda jau turi. Man nėra labai sunku prisitaikyti prie žaidimo, treneris Čanakas leidžia žaidėjams žaisti, nes žino, kad turi kokybiškus žaidėjus, tačiau taip pat nori, jog žaidėjų gerbtų patį žaidimą.
– Kokie jūsų pagrindiniai uždaviniai trenerio N.Čanako sistemoje?
– Manau, kad šiek tiek nustebinau trenerių štabą savo žaidimu gynyboje, nes komandoje Serbijoje mano pagrindinė rolė buvo puolimas, ten kiti žaidėjai turėdavo atlikti gynybines funkcijas. Panevėžyje galiu žaisti savo žaidimą, būti agresyviu ir stengtis kuo labiau padėti komandos draugams. Ankstesniuose klubuose labiau būdavau žaidėjas, kuris turi rinkti taškus, o čia galiu būti įžaidėju ir kurti žaidimą.
– Į Lietuvą atvykote Ramadano laikotarpiu. Kokių papildomų iššūkių tai davė?
– Esu musulmonas, bendri mano religijos pagrindai yra melstis penkis kartus per dieną, nevalgyti kiaulienos. Šiemet per Ramadaną didžiausias iššūkis, ko gero, buvo tai, kad teko keliauti, skyrėsi laiko juostos, ne visada turėjau galimybę pasigaminti maisto. Visgi džiaugiuosi, kad man pavyko šiuos iššūkius įveikti. Ramadanas yra nuostabus dalykas, tai nėra tik apie maistą ar gėrimus, tuo laikotarpiu tu dar labiau suartėji su Dievu, skiri laiko melstis ir stengiesi būti kuo geresniu žmogumi. Tai labai gražus laikas, kuriuo kasmet džiaugiuosi.
– Kuo žaidimas Lietuvoje skiriasi nuo šalių Europoje, kuriose rungtyniavote anksčiau?
– Slovakijoje ir Serbijoje buvo neblogas krepšinis, ten nemažai pajėgių žaidėjų gynėjo pozicijoje, bet čia Lietuvoje žaidimo intensyvumas didesnis, geresnė krepšinio kokybė, žaidimas protingesnis. Šalyse, kuriose žaidžiau žmonės taip pat myli krepšinį, bet čia žaidimo prasme skiriama daugiau dėmesio detalėms, pasiruošimui rungtynėms. Žaisti čia man tikrai yra žingsnis aukštyn, čia kitas krepšinio lygis, tą pajaučiau jau po pirmos treniruotės.
– Penktadienį pradėsite ketvirtfinalio seriją su Utenos klubu. Kokie pagrindiniai akcentai prieš pirmąjį mačą Panevėžyje?
– Manau, kad pagrindinis dalykas tose rungtynėse bus išlikti savimi. Bus tokių momentų, kai nepataikysime, prarasime kamuolius ar nesužaisime sėkmingai gynyboje, bet turime išlikti savimi ir išlikti kartu kaip komanda. Turime daug gerų žaidėjų komandoje ir tiesiog turime žaisti savo žaidimą, nesavanaudišką krepšinį su daug kamuolio judėjimo. Namų aikštelės pranašumas irgi labai svarbus, fanai mums jau nuo pat atkrintamųjų pradžių pridės papildomos energijos. Panevėžyje turime labai gerą palaikymą, kiekvienose rungtynėse jie atiduoda daug savęs. Žmonės čia myli krepšinį, todėl ir dėl jų norime atiduoti viską, ką turime geriausio.
