Vienas iš varžovų žaidėjų – komandos kapitonas Leo Westermannas – iki šiol su džiaugsmu atsimena du sezonus „Žalgirio“ gretose (2016–2017 ir 2018–2019 m.). Dėl traumos rungtynėse Kaune žaisti negalėsiantis, bet į Lietuvą atvykęs prancūzas kartu su „Žalgiris Insider“ laidų vedėju Ryčiu Kazlausku kalbėjosi apie žaidimą Monake bei „Žalgirį“.
„Visada yra sunku žaisti komandoje, kuri pakeičia trenerį. Vadinasi ir žaidėjai nežaidė taip, kaip turėjo žaisti, kad to būtų išvengta, – „AS Monaco“ klube įvykusį trenerio Zvezdano Mitrovičiaus atleidimą komentavo įžaidėjas. – Iš vienos pusės tai buvo labai skaudu. Kita vertus, turėsime naują trenerį, ateinantį su naujomis idėjomis ir energija. Kiekvienas žaidėjas turi progą žinoti, kad dar ne viskas nuveikta ir ne per vėlu tą daryti.
Aišku, kad per pastarąsias kelerias rungtynes buvome blogoje situacijoje. Vis dar lenktyniaujame dėl vietos atkrintamosiose, bet pralaimime susitikimus. Prancūzijos lygoje esame antri, bet nežaidžiame gero krepšinio. Taip jau yra. Aišku, kad treneriai jaučia spaudimą. Tiesa, kaip žaidėjui tau lieka jausmas, kad nepadarei visko, ką galėjai. Linkiu visa, ko geriausia Zvezdanui Mitrovičiui.“
Kaip klubo kapitonas L.Westermannas gerai sutaria su visais „AS Monaco“ žaidėjais, tačiau krepšininką sieja ypač gera draugystė su lietuviu Donatu Motiejūnu ir australu Brocku Motumu. Abu pastarieji „AS Monaco“ aukštaūgiai yra žaidę „Žalgiryje“, tad tai dažnai tampa bendrų pokalbių tema.
„Beveik kasdien šnekame apie Lietuvą ir „Žalgirį“. Kartu sekame žalgiriečių rezultatus. Kartu žiūrime rungtynes ir daug kalbame apie „Žalgirį“. Jis turi į Monaką atsivežęs ir savo asmeninį fizinio rengimo trenerį, kuris yra „Ryto“ sirgalius. Iš to kyla daug pokštų. Apie Lietuvą daug kalbame ir su Brocku Motumu. Smagu, kad yra dar vienas žmogus, kuris puikiai suprato, kokia buvo mano patirtis Lietuvoje“, – aiškino L.Westermmanas.
Paklaustas, kokios rungtynės per du „Žalgiryje“ praleistus sezonus L. Westermannui į atmintį įsirėžė labiausiai, krepšininkas nedvejojo ir turėjo greitą atsakymą.
„Yra kelios rungtynės, turinčios stiprų emocinį foną. Vienerios iš jų vyko 2017 ar 2018 m., kai pirmą kartą per daugelį metų nugalėjome Maskvos CSKA klubą. Po rungtynių mačiau verkiančius sirgalius. Iškart buvo aišku, kokios svarbos šis mačas buvo sirgaliams.
Nekalbu vien apie krepšinio prasmę, čia jau buvo ir kitų aspektų, tokių kaip politinė potekstė. Man kaip prancūzui buvo nelengva tai suprasti, nors, kai žaidžiau Serbijoje susipažinau su panašiais dalykais. Mums, prancūzams, karas praėjo prieš 80 ar 90 metų. Apie visus tuos dalykus nepagalvojome. Taip, tos rungtynės man buvo pilnos emocijų“, – pasakojo žaidėjas.
