Moterų 800 metrų bėgime triumfavo Eglė Balčiūnaitė. Praėjusių metų pasaulio čempionato pusfinalio dalyvė nuotolį įveikė per dvi minutes, 4,22 sekundės bei pasiekė Lietuvos sezono rekordą. Didžiąją dalį distancijos lengvaatletė bėgo už Monikos Elenskos nugaros, o į priekį išsiveržė atlikdama spurtą likus 100 metrų iki finišo tiesiosios.
„Konkrečios strategijos neturėjau, tiesiog laikiausi iki galo ir bėgau maksimalius 800 metrų. Su kiekvienu startu norisi bėgti vis greičiau ir rodyti geriausią sezono rezultatą, šiandien tą pavyko padaryti, – džiaugėsi E. Balčiūnaitė. – Ne kiek laikas mane tenkina, bet tai, kaip aš bėgau, kad galėjau finišuoti ir kad turėjau jėgų gale.“
Dėl pavasarį patirtos traumos šis sezonas bėgikei klostosi banguotai, tačiau Palangoje pademonstruotas laikas Europos čempionatuose paprastai atvertų kelią į pusfinalį. Vis dėlto su tokiais skaičiais E. Balčiūnaitė apsiriboti neketina.
„Prieš Lietuvos čempionatą devynias dienas stovyklavau aukštikalnėse ir tai man labai pagelbėjo. Dabar dar turėsime tam tikrų specifinių treniruočių, kurios man padės pagerinti sezono rezultatą“, – teigė lengvaatletė.
Puikiai šalies pirmenybės susiklostė ieties metimo lyderiams. Moterų varžybose Liveta Jasiūnaitė įrankį pirmuoju bandymu švystelėjo 61,53 metro. Tai – jos antras geriausias karjeros rezultatas.
„Esu patenkinta šiuo rezultatu, kadangi stovykloje dar dirbu dideliu krūviu. 61,53 metro yra tikrai geras rezultatas, o psichologiškai gal ir lengviau vykti į Europos čempionatą be naujo asmeninio rekordo nei su nauju ar kokiu Lietuvos rekordu“, – nusijuokė L. Jasiūnaitė, kuriai iki 18 metų gyvuojančio šalies rekordo trūksta metro.
Sportininkė Palangoje vietoje šešių bandymų atliko tris – nebetęsti varžybų ji nusprendė ir galvodama apie startą Berlyne.
„Rezultato man užteko, žinojau, kad jo pakaks išlaikyti pirmąjai vietai ir norėjau pasaugoti save“, – paaiškino metikė.
Tuo metu Edis Matusevičius įtikinamai laimėjo vyrų ieties metimo rungtį: jo rezultatas – 81,70 metro. Tai – naujas Lietuvos čempionatų rekordas.
„Atlikau ne vieną metimą per 80 metrų, o du. Sportinė forma gerėja, technika irgi, nors iki tobulumo toli. Drąsiau jaučiuosi bėgdamas, bet dėl kojos skausmų negaliu ilgai traukti metimo, kas galiausiai atima daug“, – paaiškino E.Matusevičius.
Sportininko teigimu, pakartojus pajūryje pasiektą rezultatą Berlyne, turėtų atsiverti kelias ir į Europos čempionato finalą.
„Kvalifikacija Europos čempionato finalui bus 81,50–82 metrai ir tai gali būti pasiekta, tik geriausią bandymą reikia atlikti ne šeštuoju metimu, kaip dabar, o pirmaisais trimis“, – šyptelėjo ieties metikas.
Jauniausiu Lietuvos lengvaatlečiu vyru Berlyne gali tapti žaibišku tempu progresuojantis sprinteris Gediminas Truskauskas. 20-metis sportininkas 200 metrų šalies čempionate įveikė per 20,98 sekundės. Tai – 0,24 prasčiau nei Ryčiui Sakalauskui priklausantis Lietuvos rekordas.
„Netikėjau, kad galiu „išlipti“ iš 21 sekundės, norėjau sezoną užbaigti su asmeniniu rekordu – iki normatyvo trūko daug, o visą sezoną stabiliai bėgau apie 21,30 sekundės, – rezultatu džiaugėsi G. Truskauskas. – Kostas (Skrabulis – aut. past.) bėgo prieš mane ir tai padėjo, nes pradžioje gerai pratraukė. Pabaigoje padariau savo, nes esu „atbėgiojęs“ 400 metrų, tad galbūt dar ir dėl to turiu stiprų finišą.“
200 metrų rungties Europos čempionato normatyvas – 20,90 sekundės. Gali būti, kad artimą šiam laikui rezultatą užfiksavęs lietuvis vis tiek bus pakviestas dalyvauti debiutinėse suaugusiųjų pirmenybėse.
„Svajoju, kad mane paimtų į Europos čempionatą, nors ruošiantis šiam sezonui tokio tikslo nebuvo – jau perlipau per save. Tikslas buvo pasiruošti Europos iki 23 metų čempionatui, kuris vyks tik kitais metais, tad jei nepateksiu, nenusivilsiu – rezultatas mane labai tenkina“, – sakė Marto Skrabulio auklėtinis.
Didžiausią intrigą antrąją Lietuvos čempionato dieną kėlė moterų šuolių į aukštį varžybos. Antrąkart šiemet su aukštininkėmis susigrūmusi Airinė Palšytė susigrąžino šalies sezono lyderės vardą – įveikė 191 centimetro, o didesnių aukščių peršokti nebebandė.
„Visada labai gera, kai kartelė nekrenta, o rezultatas kyla. Turbūt sulauksiu ne vieno klausimo, kodėl nutariau nebetęsti varžybų – tiesiog prieš startą su trenere buvo sutarta, kad peršokame Europos čempionato normatyvo aukštį ir baigiame varžybas. Džiaugiuosi, kad kartelė nekrito ir atsižvelgiant, kokie buvo trenerės komentarai bei kaip pati jaučiausi, tikrai buvo galima šokti daugiau“, – pasirodymą apibendrino A. Palšytė.
Moterų trišuolio varžybose triumfavo Dovilė Dzindzaletaitė – 2015-ųjų Europos iki 23 metų čempionė nušoko 13,86 metro bei po trejų metų pertraukos iškovojo Lietuvos vasaros lengvosios atletikos čempionatų auksą.
„Šiandien sąlygos buvo keistos, per apšilimą lijo, takas suminkštėjo, o po to saulutė užšvietė. Buvo karšta ir minkšta – keista, – stebėjosi D. Dzindzaletaitė. – Esu geros sportinės formos, jei susitvarkysiu psichologiškai ir patobulinsiu per tas dvi savaites techniką, prie Lietuvos rekordo tikrai priartėsiu.“
Prieš beveik dvejus metus mama tapusi trišuolininkė pasiruošimą Europos čempionatui tęs ne Anglijoje, kurioje gyvena, bet Palangoje.
„Vaiko pasiilgstu kiekvieną dieną, bet dabar reikia koncentruotis į save. Padeda tėveliai, močiutė ir aš galiu koncentruotis į save, o ne sauskelnes keisti“, – kvatojo D. Dzindzaletaitė.
2018 metų Lietuvos lengvosios atletikos čempionato prizinį fondą sudarė 17 tūkstančių eurų.
Europos lengvosios atletikos čempionate dalyvausianti Lietuvos rinktinė paaiškės kitą savaitę.
Rezultatai:
Moterys.
200 m. 1. Eva Misiūnaitė (Kaunas) 24.17 (čempionė ketvirtus metus iš eilės, prizininkė – septintus), 2. Kotryna Tonkovičiūtė (Vilnius) 24.78, 3. Gabrielė Kaminskaitė (Panevėžys/Kėdainiai) 25.02.
800 m. 1. Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai) 2:04.22 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštą kartą čempionė 800 m bėgime), 2. Monika Elenska (Vilnius) 2:05.65 (tarp prizininkių penkti metai iš eilės), 3. Gabrielė Paužaitė (Vilnius) 2:13.31.
5000 m. 1. Loreta Kančytė (Kaunas) 16:40.87 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempione šioje distancijoje tapo antrą kartą po ketverių metų pertraukos), 2. Gintarė Zenkevičiūtė (Švenčionys) 16:44.78, 3. Kamilė Vaidžiulytė (Šiauliai) 17:18.21.
3000 m kliūtinis bėgimas. 1. Evelina Miltenė (Šiauliai) 10:39.61 (septintas laimėtas čempionatas), 2. Auksė Linkutė (Šiauliai) 11:02.13, 3. Simona Sendrevičiūtė (Šiauliai) 12:03.26.
400 m barjerinis bėgimas. 1. Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava) 58.29 (Lietuvos jaunimo ir 18-mečių rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, pernai taip pat buvo pirma), 2. Erika Krūminaitė (Klaipėda) 1:00.14 (asmeninis rekordas), 3. Rūta Okulič-Kazarinaitė (Vilnius) 1:02.26.
Aukštis. 1. Airinė Palšytė (Vilnius) 1.91 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, aštuntas Airinės aukso medalis Lietuvos čempionate), 2. Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.80, 3. Gintarė Tirevičiūtė (Vilnius/Palanga) 1.70.
Trišuolis. 1. Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13.86/0.3 (2013-2015 metų čempionė Lietuvos čempionate rungtyniavo po trejų metų pertraukos), 2. Diana Zagainova (Vilnius) 12.91/1.1 (prizininkė ketvirtus metus iš eilės), 3. Dovilė Ragauskaitė (Vilnius) 12.43/0.6.
Kūjis. 1. Ugnė Butėnaitė (Panevėžys/Rokiškis) 53.68 (Lietuvos čempionatų rekordas, prieš dvejus metus buvo laimėjusi sidabrą, pernai – bronzą), 2. Aistė Žiginskaitė (Marijampolė) 49.81 (2014–2017 metų čempionei šį kartą laimėti auksą nepavyko), 3. Klaudija Bieliauskaitė (Alytus) 40.84.
Ietis. 1. Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 61.53 (čempione tapo ketvirtą kartą), 2. Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 55.59 (21-as medalis ieties metime – septyni aukso, 10 sidabro, keturi bronzos), 3. Viktorija Barvičiūtė (Panevėžys) 47.47 (pradedant 2006 metais laimėtas devintas medalis).
Vyrai.
200 m. 1. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 20.98/0.4 (asmeninis rekordas, penktas rezultatas Lietuvoje per visą laiką, geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2. Kostas Skrabulis (Vilnius) 21.19 (asmeninis rekordas, aštuntas rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 3. Benas Kontrimavičius (Vilnius) 22.11.
800 m. 1. Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:50.46 (čempionu tapo trečius metus iš eilės), 2. Mindaugas Striokas (Vilnius/Vilkaviškis)1:50.96 (tarp prizininkų šeštus metus paeiliui), 3. Darius Petkevičius (Marijampolė) 1:53.93 (asmeninis rekordas).
5000 m. 1. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 13:57.94 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, 15-as Lietuvos bėgikas, įveikęs 14 minučių ribą, šią rungtį Lietuvos čempionate laimi ketvirtą kartą iš eilės), 2. Lukas Tarasevičius (Švenčionys) 15:30.63 (asmeninis rekordas), 3. Robertas Vališauskas (Kaunas) 15:32.59.
3000 m kliūtinis bėgimas. 1. Justinas Beržanskis (Šiauliai) 8:49.32 (septintas medalis kliūtiniame bėgime ir visi aukso), 2. Giedrius Valinčius(Marijampolė) 9:41.86, 3. Modestas Dirsė (Švenčionys) 9:43.57.
400 m barjerinis bėgimas. 1. Artūras Janauskas (Vilnius/Klaipėda) 52.10 (asmeninis rekordas, devintas rezultatas Lietuvoje per visą laiką ir geriausias šįmet, septintus metus iš eilės užima pirmąją arba antrąją vietą), 2. Rapolas Saulius (Vilnius) 52.97 (2015–2017 metų čempionas liko antras), 3.Almantas Dapkevičius (Marijampolė/Kauno r.) 57.32.
Trišuolis. 1. Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.76/1.5 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionatą laimėjo antrą kartą po metų pertraukos), 2. Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 15.41/0.6 (asmeninis rekordas), 3. Tomas Urbonavičius (Kaunas) 14.82/0.4.
Kūjis. 1. Tomas Vasiliauskas (Marijampolė) 63.82 (paskutinius ketverius metus buvęs tarp prizininkų laimėjo pirmą čempiono aukso medalį), 2. Tomas Juknevičius (Panevėžys) 61.31 (septintas medalis Lietuvos čempionatuose), 3. Lukas Simonavičius (Marijampolė) 57.18.
Ietis. 1. Edis Matusevičius (Vilnius) 81.70 (Lietuvos čempionatų rekordas, laimėjo ketvirtą čempionatą iš eilės), 2. Paulius Vaitiekus (Šilalė) 73.04 (asmeninis rekordas, 10-as rezultatas Lietuvoje per visą laiką), 3. Skirmantas Šimoliūnas (Kaunas) 70.89 (šeštas medalis per šešis paskutinius metus).
Dešimtkovė. 1. Edgaras Benkunskas (Kaunas) 6936 (asmeninis rekordas), 2. Alvydas Misius (Vilnius) 6002 (trečias medalis Lietuvos čempionatuose).
