„Pasiilgau žaisti Šaro komandoje, tikrai,– Eurolygos svetainei duotame interviu sakė 25 metų įžaidėjas. – Lengva žaisti, nes jis žino mano stipriąsias ir silpnąsias puses, puikiai moka mane išnaudoti aikštėje. Man tiesiog labai lengva, nes aš turiu atlikti savo darbą. Šaras pats buvo puikus žaidėjas, tad nenuostabu, kad prie jo tokia žaidėjai kaip Vasilje Micičius ar Kevinas Pangosas labai patobulėjo. Lietuvoje jis yra krepšinio didvyris, bet po kelių treniruočių pamatai, kad jis yra ir linksmas vyrukas, o už aikštės ribų – tavo draugas. Su juo galima kalbėti apie viską, jis tiesiog labai malonus."
Dveji metai praleisti Atėnų „Panathinaikos“ L. Lekavičių išmokė ne tik įvairių krepšinio subtilybių, bet ir privertė pasiilgti kitų lietuviškų subtilybių.
„Tai nuskambės keistai, bet aš pasiilgau lietuviško oro! Graikijoje visada saulėta ir karšta, o aš kartais taip mėgstu būti namie ir žiūrėti filmus, tiesiog ilsėtis. Žinoma, kad pasiilgau ir šeimos bei lietuviško maisto ir dar daug labai paprastų dalykų, tokių kaip puikių „Žalgirio“ sirgalių."
L. Lekavičius žinomas kaip labai darbštus žaidėjas. Anot krepšininko, būdamas Graikijoje jis itin pasiilgo net tokio paprasto dalyko kaip vadinamosios metimo mašinos.
„Prieš išvykdamas į Atėnus aš beveik kas rytą eidavau tiesiog pamėtyti į krepšį. Sporto salė mums yra atvira 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Salėje turėdavome labai gerą kamuoliu padavinėjimo aparatą. Žinoma, toks buvo ir Graikijoje, bet ten reikėdavo prieš tai sakyti, kad jį atgabentų. „Žalgiris" turi labai puikią treniruočių bazę ir salę, viskas yra aukščiausio lygio."
Krepšininkas dvejus metus mokėsi iš tokio aukšto lygio krepšininko kaip Nicko Calatheso.
„Žaisti šalia jo buvo nuostabu. Jis vienas geriausių įžaidėjų Europoje, labai daug ko iš jo išmokau. Jis tikras lyderis bei moka puikiai valdyti komandą. Tikiuosi, kad tikrai bent jau kažko iš jo išmokau."
Šį sezoną L. Lekavičius Eurolygoje vidutiniškai per 19 minučių pelno po 10,9 taško, atlieka po 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 10,4 naudingumo balo. Anot lietuvio, gyvenimas Graikijoje jį subrandino ir kaip žmogų.
„Buvo sunku, bet ne taip sunku, kaip maniau,– tikino krepšininkas. – Privalėjau išmokti tokių paprastų dalykų kaip maisto gaminimas, nes vis vien buvau vienas svetimoje šalyje. Taip pat kalba svetima, reikėjo nuolat susipažinti su naujais žmonėmis, o aš nesu tas, kuris turi labai daug draugų. Pirmas mėnuo gal ir buvo kiek sunkokas, bet paskui pripratau."
„Žalgiris" demonstravo puikius rezultatus, kol L. Lekavičius rungtyniavo Atėnuose. Š. Jasikevičiaus treniruojamas klubas 2017–2018 metų sezone pasiekė net Eurolygos finalinį ketvertą. Nors rezultatai puikūs, anot lietuvio, tai neturėjo didelės įtakos jo sprendimui sugrįžti.
„Svarbiausia man buvo vėl žaisti kuo daugiau, tiesiog mėgautis žaidimu,– sakė L. Lekavičius. – „Žalgirio" rezultatai buvo puikūs, bet būčiau sugrįžęs net jei jie nebūtų tiek pasiekę. Pasiilgau bendravimo lietuvių kalba aikštėje. Trenerių štabas yra lietuviškas, tad galiu kalbėtis savo gimtąja kalba. Tai puiku."
