„BBC Sport“ tinklalapyje buvęs F-1 lenktynininkas Davidas Coulthardas papasakojo apie savo siūlymus kaip reikėtų keisti „Formulės-1“ reglamentą, rašo F-1.lt.
D. Coulthardas: „Lenktynės Ispanijoje niekada nebuvo vadinamos pačiomis įdomiausiomis, todėl po šio etapo vėl garsesnės tapo kalbos apie tai, kad kažką reikėtų iš esmės keisti. Dabar pagrindinė svarstymo tema – šio ketvirtadienio susirinkimas, kuriame komandos aptars 2017 metų F-1 sezono reglamento pakeitimus. Aš neturiu jau paruošto recepto, bet turiu kai kuriuos pamąstymus tose srityse, kurios permainos prašosi labiausiai.
Greitis
Mano požiūriu, „Formulė-1“ privalo būti pačiomis greičiausiomis automobilių sporto lenktynėmis technologijų dėka. Mes jau pripratome, jog mobilūs telefonai tampa vis lengvesni, turi vis daugiau funkcijų ir kur kas talpesnę bateriją. Pasiektas naujas 100 metrų bėgimo pasaulio rekordas, žmonija vis labiau įsisavina kosmosą, bet kažkodėl dabar „Formulės-1“ mašinos yra keliomis sekundėmis lėtesnės nei jos buvo prieš 10 metų.
Priežasčių daug. Nėra padangų gamintojų konkurencijos, uždraustas degalų papildymas, greičiai sumažinti saugumo sumetimais. Daugelis tvirtina, kad bolidai negali važiuoti greičiau ir greičiau, kadangi galiausiai dabartinės F-1 trasos yra nepritaikytos ir mašinos taps per greitos joms, bet aš tuo netikiu.
Pažiūrėkite į Monaką – trasą, kurioje įvyks kitos lenktynės. Mes lenktyniaujame čia nuo 1920 metų ir lenktyniausime tol, kol vieną dieną bolidas neperskris per užtvaras ir neatsidurs žiūrovų tribūnoje. Tikiuosi, kad to niekada neįvyks, bet kai kūdikis žengia pirmuosius žingsnius ir jis krinta, tėvai supranta, jog jie nesugebės apsaugoti savo vaikų nuo visų pavojų, kurie juos visą gyvenimą persekios.
Žinoma, negalima mažinti F-1 lenktynių saugumo kartelės, bet galima kur kas plačiau panaudoti pačias naujausias technologijas. Rizika yra neišvengiama, ypač kai pilotai važiuoja 300 km/h greičiu. Aš manau, kad tai yra vienas iš fundamentaliųjų „Formulės-1“ varžybų pagrindų. Matydami skriejančius bolidus, žiūrovai turi šaukti; „Nieko sau, ar matote, kokie jie yra greiti“.
Pilotai apie tai nekalba viešai, bet aš žinau, kad nemaža dalis dabartinių lenktynininkų yra nusivylę šiuolaikine „Formule-1“, kadangi bolidai tapo lėtesni nei ankstesniais metais. Pilotai norėtų lenktyniauti prie kur kas didesnio greičio. Pažiūrėkite į trečiojo posūkio įveikimą Barselonoje iš ant mašinos sumontuotos kameros. Pilotai turėtų važiuoti šiuo posūkiu ant ribos išlėkti iš trasos, kaip tai būdavo anksčiau, bet dabar to nėra.
Neseniai prisiminiau 2000 metų Prancūzijos GP etapą. Aš laimėjau tas lenktynes, bet trasoje grūmojau Michaeliui Schumacheriui, nes buvau pasibaisėjęs jo pilotavimu. Tais metais mašinos atrodė labai greitos. Žinoma, kad ir šiandien F-1 yra pakankamai greitas sportas, bet skirtumas su praeitimi yra per didelis.
Padangos
Mes retai viešai daug kalbame apie padangas, bet visiems be išimties „Formulėje-1“ nepatinka dabartinė padangų konstrukcija ir gumos mišinys, iš kurio jos yra gaminamos. Daugelis neigiamai žvelgia į „Pirelli“. Bet aš tikiu, kad jeigu „Pirelli“ gautų užduotį, jie sugebėtų sukurti kur kas greitesnes padangas.
„Formulės-1“ vadai nenori kovų tarp skirtingų padangų gamintojų, bet aš nesuprantu, kodėl? Galų gale mes juk matome kovas tarp variklių ir važiuoklių gamintojų. Kadangi kol kas nėra visiško bandymų uždraudimo ir biudžetų apribojimų, nėra jokių priežasčių, kad padangų gamintojų karas padidintų komandų išlaidas. Akivaizdu, kad padangos yra viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl pilotams yra taip sunku aplenkti vienas kitą. Dabar padangos yra pernelyg jautrios, dėl to pilotui per visas lenktynes yra būtina stebėti jų dėvėjimąsi.
Kai aš komentuoju varžybas, man visuomet yra sunku nuslėpti nusivylimą, jog „Mercedes“ pilotai kažkodėl pradeda važiuoti viena sekunde greičiau už kitus, ypač jei jiems to reikia. Mano pažįstami lenktynininkai, kurie važiuoja WEC čempionate su „Michelin“ padangomis, kad jie gali atakuoti varžovus bet kokioje lenktynių fazėje. Antra vertus, jie dažnokai naudoja tik vieną padangų komplektą dviejose ar trijose 45 minučių atkarpose.
Taip būdavo „Formulėje-1“ kai aš dar lenktyniavau. Vieninteliu atveju neatakuoti būdavo tik prieš pat lenktynių pabaigą, jei turėdavai daugiau kaip 20 sek. persvarą prie varžovą. Dabar yra viskas atvirkščiai. Ratų skaičius, kuriuos pilotai važiuoja maksimaliu greičiu, yra labai nedidelis. Kartais jie visai per lenktynes neatakuoja, dėl to labai sumažėja šansų, jog pilotas kažkur suklys. Rezultatas – žiūrovai nemato išlėkimų iš trasos, prie kurių jie buvo pripratę, nes pilotų klaidos yra labai svarbi mūsų šou dalis.
Fizinės apkrovos
Dar visai neseniai F-1 pilotai patirdavo labai rimtus fizinius krūvius lenktynių metu, bet dabar situacija pasikeitė. Žinoma, kad dauguma žmonių nesugebėtų vairuoti F-1 bolido, bet lenktynininkai yra aukščiausios klasės pilotai, todėl jiems dabartinės F-1 mašinos pilotavimas nėra labai sunkus darbas. Kuomet mes matydavome, kai po finišo A. Senna vos pastovėdavo ant kojų, bet tai sako ne apie tai, jog jis buvo blogai fiziškai pasiruošęs, bet apie tai, kad anksčiau bolidus būdavo labai sunku pilotuoti.
Šiuolaikinėse lenktynėse viena iš priežasčių kodėl mažėja greitis, be padangų, yra ta, kad neleidžiamas degalų papildymas lenktynių metu. Su sklidinu degalų baku mašina yra valdoma kitaip, ne taip greitai, todėl nėra taip įdomu. A. Sennos laikais irgi nebuvo degalų papildymo, išskyrus 1993 metus, bet bolidus vis tiek būdavo sunku valdyti fiziškai.
Svarbu, kad pilotai jaustų malonumą iš savo darbo ir jaustų iššūkį. Jei bolidai yra sunkūs ir sudėtingi valdyti, pilotai jaučia entuziazmą juos vairuodami, bendraudami su inžinieriais, komanda ir su spauda. Mes džiaugiamės tais, kurie vaikšto lynais, aukštai ištemptais tarp namų, kadangi jei jis nukris, jo laukia mirtis. Mes neorime, kad jis nukristų, bet pati to tikimybė žiūrovus užveda. Jei jis eitų asfaltu nubrėžta balta linija, niekas į jį net nežiūrėtų. Žmonėms patinka drąsa, bet dabar šis faktorius yra pašalintas iš „Formulės-1“ lenktynių.
Aerodinamika
Ispanijos GP metu buvo labai keista girdėti L. Hamiltoną, kuris komandai skundėsi, kad negali priartėti prie S. Vettelio „Ferrari“ ir jo aplenkti. Šią problemą galima išspręsti aerodinamikos dėka. Gali būti, kad reikėtų surasti sprendimą kaip gerokai padidinti bolido galo prispaudžiamąją jėgą. Juk „IndyCar“ surado būdą, kad pilotai gali persekioti vienas kitą. Be to, reikia atsisakyti DRS – tai yra dirbtinė sistema.
Estetika
Komandos ir FIA dabar svarsto galimybę, kad F-1 bolidus reikia padaryti platesnius, kad jie būtų tokie, kokie buvo iki 1998 metų. Jau tada aš neabejojau, kad mašinos, kurių plotis yra 2 metrai yra gražesnės nei tos, kurių plotis – 1,8 m. Mano nuomonė nuo to laiko nepasikeitė.
Prisiminkime serijinių automobilių evoliucijos istoriją: kai kurios iš jų atrodo gražiai, o kai kurios – baisiai. Negražios mašinos laikui bėgant atrodo dar baisiau, o gražios iki šiol džiugina mūsų akį. Fundamentalūs principai, kurie apsprendžia išorinį patrauklumą, išlieka nekintami. Neatsitiks nieko blogo, jei mes prisiminsime senųjų laikų patirtį ir pasinaudosime tuo, kas buvo geriausia“.
Daugiau naujienų skaitykite F-1.lt.
