Pietų Korėjos sostinėje vykusiose varžybose triumfavę legendinio trenerio Aleksandro Gomelskio auklėtiniai amžiams pakeitė krepšinio istoriją.
Būtent po šių žaidynių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio atstovai ėmėsi radikalių permainų.
Anksčiau šios šalies garbę tarptautinėje arenoje visada gynė krepšininkai, kurie nežaidžia NBA lygoje, tačiau po Seulo olimpinių žaidynių situacija apsivertė aukštyn kojomis.
Amerikiečiai suprato, jog be savo stipriausių žaidėjų nėra pajėgūs laimėti visų varžybų, todėl nuo 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių kasmet į aukščiausio lygio turnyrus pradėjo siųsti iš NBA žaidėjų sudarytas ekipas, kurioms greitai buvo priklijuotas „Svajonių komandos“ pavadinimas.
Lietuviai – pagrindiniai aukso kalviai
1992 metais Seulo olimpinėse žaidynėse SSRS komandos garbę gynė keturi legendiniai Lietuvos krepšininkai – Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, ir Valdemaras Chomičius.
Visi jie ženkliai prisidėjo prie auksinio Sovietų Sąjungos pasirodymo krepšinio aikštelėje.
Tiesa, Seulo olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyro startas SSRS rinktinei apkarto – pirmose rungtynėse A.Gomelskio auklėtiniai 79:92 nusileido Jugoslavijai.
Vėliau grupės varžybose jie įveikė Pietų Korėją, Australiją, Puerto Riką ir Centrinę Afrikos Respubliką bei prasibrovė į atkrintamuosius mačus.
Ketvirtfinalyje SSRS rinktinė 110:105 įveikė Braziliją, pusfinalyje 82:76 – JAV komandą, o finale 76:63 pasiekė revanšą prie turnyro pradžioje juos nuskriaudusią Jugoslavijos ekipą.
Per finalines rungtynes daugiausiai taškų SSRS rinktinei pelnė Š. Marčiulionis (21) ir A. Sabonis (20).
„Jeigu atvirai, netikėjome, kad viskas taip sėkmingai susiklostys. Juk pralaimėjome jau pirmąsias olimpinio turnyro rungtynes. Iki šiol puikiai atsimenu atmintin giliai įstrigusio trenerio A. Gomelskio įtikinėjimą prieš pusfinalio rungtynes, kad mes nesame niekuo prastesni už JAV krepšininkus“, – apie auksinę pergalę anksčiau yra kalbėjęs Š.Marčiulionis.
Tuo metu Arvydas Sabonis tikina, jog kartu su savo komandos draugais sugebėjo suspėti į nuvažiuojantį traukinį, nes būtent po šių žaidynių JAV pagaliau ryžosi į svarbiausius pasaulio turnyrus siųsti NBA krepšininkus.
Istorinei pergalei – 30 metų
Praėjus lygiai 30 metų po istorinės pergalės Seulo olimpinėse žaidynėse, šį šeštadienį Molėtų rajone buvo surengta iškilminga Sovietų Sąjungos krepšininkų puota skirta paminėti jubiliejų.
Čia dalyvavo aštuoni iš dvylikos krepšininkų, tapusių olimpinių žaidynių čempionais, tarp kurių buvo visi keturi mūsų šalies atstovai.
Iškilmėse taip pat dalyvavo latvis Igoris Migliniekas, rusai Sergejus Tarakanovas, Valerijus Tichonenka ir ukrainietis Aleksandras Volkovas.
1988 metais olimpiniais čempionais tapusių Valerijaus Goborovo, Aleksandro Belosteno ir Viktoro Pankraškino jau nėra tarp gyvųjų. O paskutinis, dvyliktasis olimpinis čempionas estas Tiitas Sokkas eilinį kartą praleido progą pamatyti savo senus bičiulius ir į šventę neatvyko.
Prieš 10 metų Seulo žaidynių čempionai taip pat buvo susirinkę paminėti istorinės pergales dvidešimtmečio.
Tada buvęs SSRS rinktinės kapitonas Valdemaras Chomičius pasidžiaugė, kad olimpiniais čempionais tapusios rinktinės nariai iki šiol palaiko gerus santykius.
„Kiekvieno sportininko svajonė – tapti olimpiniu čempionu. Iki to nuėjome ilgą kelią. Mūsų rinktinę sudarė skirtingų tautybių žaidėjai, tačiau buvome kaip šeima. Siekėme vieno tikslo – nugalėti, O pats svarbiausias dalykas – išlikę šilti mūsų santykiai.
Mes kartu gyvenome, treniravomės ir žaidėme ne vienerius metus, tačiau niekada nemanėme, kad vėliau taip artimai bendrausime. Kaskart, kai susitinkame, bendraujame kaip ilgai nesimatę broliai. Per susitikimus dažniausiai prisimename ne buvusias varžybas, o įvykius už aikštelės ribų“, – atviravo V.Chomičius.
