Pagrindinė sėkmės priežastis – treneris
„Iš „Žalgirio“ tikiuosi tik pergalės. Kauniečiai jau ir taip nustebino, bet tikiu, kad gali tai padaryti dar labiau“, – broliui antrino Kšištofas.
Žalgiriečiai į finalo finalo ketvertą pateko po 19 metų pertraukos.
„Pirma norėčiau išskirti trenerį. Jis sustatė komandą, suakcentavo visus dalykus. Antra – reikia pagirti žaidėjus, kurie sugeba atlikti tą darbą, kurio Šarūnas prašo“, – analizavo K. Lavrinovičius.
„Žalgiris“ į finalo ketvertą Belgrade išvyko su šeimomis. Kšištofas mano, kad tai kauniečiams išeis į naudą. Žmonos ir vaikai gali tapti papildoma motyvacija. Vis dėlto 38-erių veteranas Kauno krepšininkus įspėja, kad kartais reikės atsiriboti ir nuo šeimų – maksimali koncentracija tokiame turnyre bene svarbiausia.
„Manau, žalgiriečiai psichologiškai tikrai gerai pasiruošę. Galima daug spėlioti apie jų pranašumus ir trūkumus, bet tokiose varžybose daug kas priklauso nuo tos dienos, vienų rungtynių, gal net metimo ar klaidelės“, – kalbėjo Kšištofas.
Kauniečiai penktadienį pusfinalyje susikaus su Stambulo „Fenerbahče“. K. Lavrinovičius abiejų komandų šansus laimėti vertina lygiai.
„Nežinau, kiek Belgrade bus lietuvių, bet norėtųsi, kad jų atvyktų kuo daugiau. Tikiuosi, mūsiškiai užkurs tikrą pirtį ir „Žalgiris“ jausis kaip namie“, – vylėsi K. Lavrinovičius.
Svarbiausia – žaisti savo krepšinį
D. Lavrinovičius mano, kad „Žalgirį“ Belgrade slėgs mažesnė atsakomybė, mat kauniečiai nebus laikomi finalo ketverto favoritais.
Brolio vertinimu, nugalėtoją lems ir daug kitų faktorių. Tokių, kaip žaidėjų atsidavimas, patirtis, psichologija.
„Manau, žalgiriečiai turi išeiti į aikštę ir žaisti savo krepšinį, kaip viso sezono metu. Čia nebus nieko naujo – tokios pat svarbios rungtynės, kaip visos kitos Eurolygoje. Kiekvienas krepšininkas turi išspausti maksimumą, atiduoti visas jėgas ir žaisti taip, kaip moka“, – kauniečiams patarė Darjušas.
Jo nuomone, „Žalgirio“ patekimą į finalo ketvertą lėmė suburtas puikus kolektyvas, labai gera klubo organizacija. Tačiau svarbiausia – treneris, sugebantis išsireikalauti, nuteikti žaidėjus, pagirti juos tada, kai reikia. Brolis pastebi, kad krepšininkai už Šaro nugaros jaučiasi labai užtikrintai.
Lavrinovičių pavardė – trijuose finalo ketvertuose
Kšištofas į finalo ketvertus buvo patekęs su Sienos „Montepaschi“. Ir 2008, ir 2011 metais Italijos ekipa užėmė trečiąją vietą.
„Finalo ketvertų atmosfera – šventinė. Jautiesi išskirtinis – daug svečių, žurnalistų dėmesio. Malonu, bet jauniems žaidėjams visa tai gali pakišti koją“, – mano K. Lavrinovičius.
Darjušas finalo ketverto paraką uostė kartą. Jo atstovaujama Maskvos CSKA 2012-aisiais pralaimėjo lemiamas rungtynes.
„Tokiame renginyje supranti, kad praktiškai pasiekei maksimumą, – pasakojo D. Lavrinovičius. – CSKA – komanda, kuriai nėra antrosios, trečiosios ar ketvirtosios vietų. Ji visą laiką nori būti pirma. „Žalgiris“ į finalo ketvertą nuvyko kaip nugalėtojas, bet, žinant Šaro charakterį, jo taip pat netenkins antroji pozicija. Jam tinka tik pirmoji, jis tą gali pasiekti.“
Renkasi ramybę ir vienas kito kompaniją
Šįkart broliai finalo ketvertą stebės Panevėžyje – „Lietkabelio“ partnerių viešbutyje.
„Tai bus vakarinė pramoga prie televizoriaus. „Žalgirį“ pažiūrėti visada malonu ir įdomu. Sirgsime, – tikino Kšištofas. – Su broliu krepšinį stebėti įdomiausia. Visada pajuokaujam.“
Pasak D. Lavrinovičiaus, broliai krepšinį žiūri gana ramiai. Daugiau emocijų tada, kai Lavrinovičiai sergą už Lietuvą, stebėdami kitos sporto šakos, kurią ne taip gerai supranta, varžybas.
Darjušo teigimu, broliai kepšinio rungtynes mėgsta stebėti ramioje vietoje, vieni. Esą didelė kompanija trukdo analizei, atsiranda daug pašalinių kalbų bei veiksmų.
Planuoja ir toliau žaisti viename penkete
Broliams šiuo metu – lemiamų kovų metas. „Lietkabelis“ Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalio serijoje žaidžia su „Šiauliais“.
Pirmąsias rungtynes Panevėžyje šeimininkai laimėjo 103:86, bet antrosiose svečiuose patyrė nesėkmę 84:94.
„Šiaulių“ žaidimas mūsų nestebina. Jie visą sezoną rodo tikrai gerą krepšinį ir ne šiaip sau reguliariajame sezone užėmė penktąją vietą. Tai – gera komanda, su puikiu treneriu. Visi ekipoje žino, ką daro. Be abejonės, norėtųsi laimėti 3:0, bet suprantame, kad taip nebus. Reikės kovoti, arti dėl kiekvienos pergalės. Mes – vicečempionai, bet tai nereiškia, kad laimėjimai patys ateis“, – kalbėjo K. Lavrinovičius.
Jam antrino ir brolis, sakydamas, kad serija su „Šiauliais“ bus „sunki bei įdomi“.
Po antrųjų ketvirtfinalio rungtynių šiauliečius treniruojantis Antanas Sireika prasitarė, kad jam parankiau, kai abu broliai vienu metu būna aikštėje. Esą tada „Lietkabelis“ nespėja gindamasis.
Darjušas tikino, kad Panevėžio komanda penketo su juo ir broliu neketina atsisakyti.
Dėl kito sezono dar nėra apsisprendę
A. Sireika šiame sezone minėjęs, kad jam broliai Lavrinovičiai – tarsi giminės, artimieji.
Darjušas prisiminė, kad jį A. Sireika 2003-aisiais pakvietė į „Žalgirį“. Vėliau vyrai kartu dirbo Rusijoje, Lietuvos rinktinėje.
„Šis treneris man labai svarbus. Kaip mokytojas ir gyvenime, ir aikštelėje. Jam esu labai dėkingas“, – tikino D. Lavrinovičius.
Broliui antrino ir Kšištofas: „Tikrai maloniai bendraujame, kartais susirašinėjame feisbuke. Visą laiką pakalbame, pasisveikiname. Noriu padėkoti treneriui už visus metus, per kuriuos buvo ir gerų, ir blogesnių momentų. Tačiau svarbiausia – likti žmogumi.“
K. Lavrinovičius šalies rinktinėje debiutavo 2003-aisiais, kai su A. Sireikos treniruojama komanda laimėjo Europos čempionatą.
Po metų lietuviai šlavė visus iš kelio Atėnų olimpiadoje, bet pusfinalyje pralaimėjo italams. Apie šį mačą Š. Jasikevičius rašė savo autobiografinėje knygoje „Laimėti neužtenka“, sakydamas, kad A. Sireika supanikavo ir savo sprendimais visiškai išderino komandą.
K. Lavrinovičius su tuo nesutiko – treneris ieškojo geriausio varianto komandai.
Nors broliai sezono pradžioje prasitarė, kad vasarą baigs karjerą, dabar nebėra tokie užtikrinti.
„Reikia pabaigti šį sezoną, o tada žiūrėti. Kitam sezonui dar nesakome ne. Kaip jaučiamės? Ačiū, žinokit, gerai. Pagal amžių“, – šmaikštavo Kšištofas.
