Tituluotas kultūrizmo treneris R. Česnaitis jau būdamas 13-os žaidė "Sūduvos" vyrų futbolo komandoje, tačiau kojų traumos privertė baigti karjerą Kultūrizmas – viena tų sporto šakų, kuriose treneris lieka už kadro, tačiau atlieka milžinišką darbą atletui siekiant tikslo. Treneriui tenka ne tik sunkus ir alinantis darbas prižiūrint sportininką ir kuriant tobulą kūną, bet ir psichologo rolė, sako Rinaldas Česnaitis, išugdęs Lietuvai ne vieną čempioną.
Visą savo trenerio karjerą Marijampolės „Tauro“ sporto klube praleidęs 43 metų specialistas varžyboms paruošė pasaulio čempionę Ingridą Blagušauskaitę, Europos mišrių porų čempionus Eleną Stasiukynienę ir Darių Minkevičių, absoliutų Europos čempioną Tomą Bendoraitį ir kitus. R. Česnaitis skaičiuoja, kad viso per savo karjerą jau parengė daugiau nei 200 sportininkų.
Tarptautinės kategorijos teisėjo pažymėjimą turintis marijampolietis yra apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) medaliu „Už sporto pergales“ ir Lietuvos neolimpinio komiteto medaliu „Už nuopelnus neolimpiniam sportui“.
Sportas.info pokalbis su vienu tituluočiausiu Lietuvos kultūrizmo trenerių – apie žaidimą „Sūduvos“ futbolo komandoje, trenerio darbą ir didžiuosius sporto klubus.
Kiek metų jau treniruojate sportininkus?, – sportas.info paklausė R. Česnaičio.
Treneriu pradėjau dirbti 1991 metais, o pirmuosius sportininkus ruošti 1993 m.
Kada supratote, kad norite būti treneriu? Galbūt anksčiau pats sportavote, dalyvavote varžybose?
Treneriu svajojau būti nuo pat vaikystės ir man tuo metu buvo nesvarbu kokios sporto šakos. Turėjau plaukiką pusbrolį ir jį norėjau kopijuoti, eiti jo keliu matydamas pelnytus apdovanojimus. Jis studijavo Kaune trenerio specialybę.
Vaikystėje sportavau daug, išbandžiau dviračių sportą, krepšinį, o pasilikau prie futbolo, nes tai mano sporto šaka numeris vienas, dėl jo buvau pamišęs. Futbolą galėjau žaisti, kad ir visą dieną. Būdamas 13-14 metų jau žaidžiau ,,Sūduvos“ vyrų komandoje. Tik gaila, kad futbolininko karjerą nutraukė kojų trauma ir teko nebeužsiimti šiuo sportu profesionaliai.
Nuolat esate tarp geriausių trenerių, Jūsų auklėtiniai skina pergales, „Tauras“ – nuolatinis klubų reitingo lyderis. Kokia Jūsų sėkmės priežastis?
Sunkus, kartais alinantis ir pasiaukojamas darbas su sportininkais nuo ryto iki vakaro. Noras siekti kuo aukštesnių rezultatų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio čempionatuose. Tobulėti kaip treneris, o tai darau jau 24 metus, ir ruošti kuo įvairesnius sportininkus, pradedant jaunučiais ir baigiant veteranais. Norint būti aukštumoje, reikia išmanyti ne tik vyrų kultūrizmą, bet ir moterų kultūrizmą, kūno fitnesą, bikinį. Reikia būti universaliu savo srities specialistu ir, manau, sėkmė garantuota.
Kas Jus labiausiai žavi trenerio darbe?
Tai, kad esi gyvo žmogaus kūno skulptorius. Pati pasiruošimo varžyboms eiga, kaip matosi sportininko tobulėjimas, kaip keičiasi kūnas ir koks jis būna gražus varžybų dieną, o dar pergalių skonis, kurių saldumas priklauso nuo varžybų rango.
Ar visą karjerą praleidote „Taure“, ar dirbote ir kituose klubuose?
Taip, mano visa trenerio karjera, kaip prasidėjo ,,Taure“, manau ji ten ir baigsis. Nes čia yra geriausios sąlygos tobulėti ir siekti vis naujų aukštumų. Kaip yra sakoma – čia mano namai, čia mano tvirtovė.
Kokiais svarbiausiais principais vadovaujatės savo darbe?
Aš pats esu maksimalistas, tad norint pasiekti didelių aukštumų šiame sporte, sportininkas turi negailėti savęs ir tvirtai, be nukrypimų siekti savo užsibrėžto tikslo. Tada rezultatas ateina savaime. Mano principai paprasti – darbštumas, užsispyrimas, siekimas būti geriausiu ir geležinė valia, be kurios čia nėra ką veikti.
Didžiųjų sportų klubų treneriai nepajudins nė piršto ir nepadės žmogui, kol šis šiam nesumokės. Kaip yra Jūsų klube?
Apie tai kalba rezultatai, nes laikantis tokios logikos, daug sportininkų neturėsi ir kažko, kaip treneris, nepasieksi. Bet, taip išties yra, nes daug mano klientų būtent yra iš tų didžiųjų sporto klubų, kuriems ir atstumas iki Marijampolės yra nebaisus. Manau, ne visada pinigai turi būti svarbiausia.
Galbūt esate skaičiavęs, kiek sportininkų paruošėte varžyboms?
Kažkada buvau skaičiavęs, tada buvo berods virš 200, bet tai buvo prieš 3-4 metus, dabar jau to neseku, bet skaičius, manau, būtų įspūdingas.
Kiek šiuo metu turite auklėtinių?
Pavasario varžybose, kurie lipo ant scenos turėjau – 35, o taip - apie 50.
Pačiam niekada nesinorėjo pamėginti laimės didžiųjų miestų sporto klubuose?
Tikrai ne, nes kokias sąlygas turiu ,,Taure“, tokių nerasiu niekur, tai ir blaškytis nėra ko.
Labai pasikeitė kultūrizmas ir darbo principai nuo pirmųjų Jūsų trenerio žingsnių iki dabar?
Kultūrizmas niekada nestovi vietoje, jis tik tobulėja, atsiranda vis naujų kategorijų, kurios reikalauja vis naujų žinių, tai ir mano darbo principai, negali stovėti vietoje, nes tai kelias atgal. Reikia mokytis, stengtis įgauti vis naujų žinių, vykti į užsienį, ten stebėti varžybas, dalintis patirtimi su kolegomis iš Rusijos, Čekijos, Lenkijos ir t.t.
Iš sportininkų pusės, jiems sunkiausia būna pasirengimo varžyboms etapas, alinanti dieta. O kas Jums sunkiausia treniruojant kitus?
Taip, čia tiesa, sportininkams sunkiausia yra prieš varžybinė dieta, o man sunkiausia sportininką paruošti psichologiškai. Su vienais tai padaryti lengva su kitais labai sunku, bet tai ir parodo, ar su sportininku gali siekti aukštumų ir užsibrėžto tikslo ar tai tik viso labo žaidimas iki pirmų ir jo paskutinių varžybų. Čia savotiška atranka. Išlieka stipriausi, valingi, užsispyrę žmonės, kurių karjera trunka ne mažiau 10 metų.
Pasitaiko nesutarimų su auklėtiniais?
Taip, jų pasitaiko, bet stengiuosi, kad jų būt kuo mažiau, tik ne visada tai pavyksta. Esame visi skirtingi, tik tuo metu siekiantys vieno tikslo. Manau, kad įvykus nesutarimams, svarbu nelaikyti ilgai pykčio ir bus viskas gerai. Juk gyvenimas vietoje nestovi.
Kodėl visgi kultūrizmas?
Aš tuo dabar gyvenu, tai man kaip darbas su klientais, kurie apie varžybas negalvoja ir hobis, tai yra darbas su sportininkais, ir pragyvenimo šaltinis. Aš kaip žuvis vandenyje. Kultūrizmas, todėl, kad jis išpildė mano vaikystės svajonę dirbti treneriu, už tai aš esu jam dėkingas ir esu laimingas.
Mažvydas Laurinaitis, sportas.info
