Vienas charizmatiškiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų Kšištofas Lavrinovičius trečiadienį sukirto rankomis su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu ir buvo pristatytas visuomenei. Iš Italijos naktį parskridęs 35 metų 209 cm ūgio krepšininkas teigė, kad trūko miego: „Emocijos...“
„Su „Lietuvos ryto“ klubu kalbėtis pradėjome prieš tris savaites, o apsisprendžiau gal prieš kelias dienas“, – teigė iki kito sezono pabaigos sostinės ekipos marškinėlius vilkėsiantis aukštaūgis. Brolis nuo rudens rungtyniavo italų Emilijos Redžo „Grissin Bon“ ekipoje. Kaip teigė Vilniaus klubo atstovai, puolėjas pasiūlymų turėjo daug dosnesnių, tačiau pinigai jam nebuvo pagrindinis veiksnys renkantis komandą.
– Kas lėmė tokį pasirinkimą?
– Lėmė daug kas. Mano šeima. Man garbė atstovauti miesto, kuriame gimiau ir augau, komandai. Pagrindinis veiksnys – šeima. Noriu būti kartu. Pavargau keliauti po pasaulį. Situacija tokia, kad du mėnesius žaidžiu ten, du mėnesius ten. Malonu parvažiuoti į savo miestą.
– Ar „Lietuvos ryto“ ekipoje ketinate baigti ir profesionalo karjerą?
– To niekada neplanuoju. Kaip Gintaras Krapikas visuomet sakydavo – „mes planuojame, o Dievas juokiasi“. Taip ir aš. Viskas pagal situaciją.
– Be brolio nebus liūdna?
– Bus. Vos neapsiverkė, kai išvažiavau, bet toks gyvenimas. Sakiau – laikykis, būk vyras.
– Kokia Darjušo situacija dėl sveikatos?
– Greičiausiai prireiks operacijos, bet gydytojas sakė, kad ji nėra sunki. Didelė tikimybė, kad už pusantro mėnesio jis grįš į aikštę.
– Koks vaidmuo jums numatytas „Lietuvos ryto“ ekipoje?
– Kuo daugiau padėti komandai. Jei bus pergalių, koks skirtumas, koks kieno vaidmuo. Svarbiausia ne mesti po 20–30 taškų, o komandai padėti. Galima padėti nebūtinai aikštėje, bet ir už jos ribų. Svarbu, kad kartu būtume, siektume vieno tikslo, vienos idėjos. Turime susibendrauti. Mėginsime pasiekti kuo didesnių rezultatų.
– Kokia jūsų sportinė forma?
– Nenoriu girtis, bet jaučiuosi labai gerai. Galiu kalbėti daug, bet geriau mažiau kalbėti ir daugiau daryti.
– Jums priimtinesnė penktoji ar ketvirtoji pozicija?
– Oi, per savo karjerą visur pabuvau. Svarbiausia daryti tai, ko reikalauja treneris. Pasakys ir darysiu. Sezonas ilgas. Šiandien dar nepasiruošęs, neišbėgsiu į aikštę.
– Kokio sutikimo tikitės Kaune? Esate žaidęs „Žalgiryje“, ar įdomu bus išmėginti jėgas prieš jį?
– Aišku, norisi tikėtis geriausia. Svarbiausia, kad neapspjaudytų. Negalvojau apie tai. Noriu, kad žmonės suprastų – tai gyvenimas. Pasirinkdamas negalvoju tik apie save. Žaisdamas „Žalgiryje“ galėjau sakyti, kad niekada „Lietuvos ryte“ nežaisiu, tai mano priešai, bet taip nėra. Suprantu, koks gyvenimas. Tai – mano miestas. Čia gimiau, vaikščiojau į Š. Marčiulionio krepšinio akademijos treniruotes, ėjau žiūrėti, kaip žaidžia Vilniaus „Statyba“.
– Kokią nuomonę apie trenerį Virginijų Šeškų turėjote iki šios dienos?
– Pačią geriausią. Man patinka jo stilius, greitas žaidimas. Aišku, daug nebendravome, bet kiek atsiliepimų girdėjau – tik geriausi.
– Gediminas Orelikas demonstruoja gerą sportinę formą. Bus konkurencija tarp jūsų?
– Koks aš jam konkurentas. Jūs ką, juokaujate? Man svarbiausia rezultatai. Aišku, per treniruotę pasistumdysime, kad įgautume „navokų“ (iš rusų kalbos – „įgūdžių“).
– Jei reikės būti ir įžaidėju?
– Ne. Aišku, galiu pabandyti, bet ar tai bus naudinga komandai? (Juokiasi.)
TIK FAKTAI
Italijos čempionate puolėjas pelnydavo po 10,4 taško ir atkovodavo po 4 kamuolius. Europos taurės turnyre K. Lavrinovičius pasižymėdavo po 6,9 taško ir atkovodavo po 3,4 kamuolio. Per savo ilgametę karjerą žaidėjas taip pat vilkėjo Alytaus „Alitos“, Permės „Ural Great“, Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Uniks“, Sienos „Montepaschi“, Kauno „Žalgirio“, Valensijos „Basket“ ekipų aprangą.
