Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje veikia Genocido aukų muziejaus kilnojamoji unikalių nuotraukų paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“.
Patys pasisiūdavo kamuolius
Parodoje įamžintos lageriuose ir tremties vietose susikūrusios krepšinio komandos, varžybų akimirkos, sirgalių emocijos, treniruotės. Nuotraukose matyti iš skurdžių medžiagų suręsti krepšinio stovai, dulkančios be dangos aikštelės, prasti kamuoliai. Kai kuriuos kamuolius žaidėjai pasisiūdavo patys.
Tačiau krepšinis lietuvius vienijo net tokiomis sąlygomis. Tiesa, kai kuriose komandose, pritrūkus tautiečių, žaisdavo ir latviai bei estai.
Pirmosios krepšinio komandos lageriuose ir tremtyje ėmė burtis apie 1951–1952 metus. Lietuviai joms suteikdavo daug reiškiančius istorinius pavadinimus: „Pilėnai“, „Žalgiris“, „Geležinis vilkas“.
Prieš varžybas taupydavo maisto davinį
Lagerių valdžia kai kada nepalankiai žiūrėjo į iniciatyvą žaisti krepšinį. Tik po J. Stalino mirties krepšinio komandos galėjo kurtis be apribojimų.
Kiek tiksliai buvo krepšinio komandų lageriuose ir tremtyje, tiksliai nežinoma. Kai komandose pritrūkdavo lietuvių, būdavo kuriamos mišrios – su latviais, estais – komandos.
Ruošiantis varžyboms dažnai sirgaliai specialiai taupydavo maisto davinius, kad po žaidimo jais galėtų pasistiprinti ir taip pervargę krepšininkai.
Nuotraukos darytos Mordovijoje, Komijoje, Kazachstane, Omsko, Tomsko, Irkutsko srityse.
Parodos tekstai pateikti lietuvių ir anglų kalbomis.
Paroda veiks iki rugsėjo 26 dienos.
Išpopuliarėjo po pergalių Europos čempionatuose
Apskritai krepšiniu Lietuvoje susidomėta apie 1920-uosius metus. Jis ypač išpopuliarėjo po sportininkų komandų pergalių Europos čempionatuose 1937 ir 1939 metais.
Dalis krepšininkų po Antrojo Pasaulinio karo pasitraukė į Vakarus, o kai kurie jų buvo represuoti. Iš viso iš Lietuvos buvo išvežta apie 150 tūkstančių žmonių, apie 132 tūkstančius gyventojų – ištremta.
