- „KOK WORLD GP” jau kovo 14 d. laiko liko visai nedaug. Ar ruošiesi pasiruošęs?
- Neslėpsiu, pasiruošimo pradžia buvo tikrai sunki. Atsinaujino dar Japonijoje prieš keturis metus patirtos traumos. Bet kuo toliau, tuo geriau. Stengiuosi negalvoti apie skausmą, ruošiuosi kiekvieną dieną. Gal jaučiuosi truputį išvargęs, bet kita savaitė bus skirta organizmo būklei atstatyti. Tikiu, kad kovo 14 d. jausiuosi stiprus.
- Užsiminei apie Japoniją, kokią traumą ten patyrei?
- 2011 metais Japonijoje kovojau su vietiniu kovotoju. Man tuo metu buvo tik 19 metų, tuo tarpu jam – 37 – eri. Nepaisant aiškaus amžiaus ir patirties skirtumo, stengiausi kovoti kaip lygus su lygiu. Kova tęsėsi visus tris raundus. Trečiajame raunde japonas taip stipriai man užlaužė koją, kad tai galiausiai baigėsi menisko operacija. Nors esu toks užsispyręs, kad prieš operaciją dar sugebėjau išsilaikyti juodąjį diržą. Operuojamas leidausi, tik kai juodas diržas buvo mano rankose.
- Kaip manai tai didelis ryžtas, ar jaunatviškas užsispyrimas? Juk sveikata svarbiausia?
- Šitas sportas yra mano gyvenimas. Sporto klubas – mano antroji šeima. Suprantu, kad jei nebus sveikatos, nebus ir kovų. Kol galiu kovoti – kovoju. Kartais pagalvoju, galbūt reikėtų stengtis šiek tiek save riboti, o kas jei kokia rimtesnė trauma? Bet tokios mintys dingsta tik įžengus į ringą. Ten nemoku „spausti stabdžių”.
- Nuo kelių metų pradėjai sportuoti?
- Sportuoju nuo 14 metų. Ir kuo toliau, tuo daugiau. Tikrai drąsiai galėčiau pasakyti, kad be sporto esu kaip be maisto. Net ir dabar atiduodamas beveik visas jėgas pasiruošimui, stengiuos suspėti ir rasti laiko jaunimo treniruotėms.
- Ar jauti, kad su metais keitiesi?
- Vienas dalykas manyje nesikeičia, esu maksimalistas, jei jau darau – tai darau, kad ir per „negaliu”. Gal suveikia adrenalinas, bet tikrai kovoje, kaip ir karjeros pradžioje, vis dar negalvoju apie skausmą. Į ringą einu su viena mintimi – nugalėti.
- Kovo 14 d. kovosi prieš Airijos čempioną Patrick Wixted, ką galvoji apie savo priešininką?
- Žinau, kad jis treniruojasi klube su Neil Seri „UFC” kovotoju. Manau, bus ypatingai stipri ir įdomi kova.
- Kas kovoje tau svarbiausia?
- Susikoncentruoti į vieną vienintelį žmogų, kuris stovi priešais tave. Jei nors truputį suabėjosi savimi arba netikėsi pergale – dalis laimėjimo jau priešininko rankose. Tikrai labai daug ruošiuosi šiai kovai, noriu ringe jaustis užtikrintas. Kviečiu visus ateiti palaikyti ne tik manęs, bet ir visų Lietuvos kovotojų. Palaikymas arenoje – didelė motyvacija.
Jau kovo 14 d. Vilniaus „Siemens” arenoje jūsų palaikymo lauks Ignas Barysas, Sergej Maslobojev, Karolis Liukaitis, Igor Osinin, Tomas Pakutinskas ir kiti stipriausi Lietuvos kovotojai.
