Jaunajam Lietuvos kovotojui Ignui Barysui šeštadienį „Siemens“ arenoje pavyko įveikti latvį Valierijų Podojahiną ir atsigriebti už skaudų pralaimėjimą „Hero's Lithuania 2010“ turnyre. Kovotojas teigė, kad nesėkmė dvikovoje su prancūzu Nicolasu Joannesu stipriai paveikė sportininką, tad kovai su V. Podojahinu I. Barysas ruošėsi itin atsakingai.
„Viskas vyko pagal planą. Po praėjusio pralaimėjimo „Siemens“ arenoje ilgai nemiegojau. Buvo daug bemiegių naktų, galvojau, ką aš ne taip padariau. Pagalvojau, kad „viskas, dabar reikia susiimti". Viską išanalizavau ir pradėjau dirbti. Po šios pergalės jaučiuosi labai gerai. Jaučiu, kad ji pelnytai uždirbta, nes įdėjau labai daug darbo, – apie dvikovą kalbėjo I. Barysas. – Atidaviau visą savo laiką, aukojau viską, net ir mokyklą, nors ir esu dvyliktoje klasėje. Dabar liko egzaminai ir reikia jiems ruoštis (juokiasi). Pats laikas.“
– Ar pergalė parteryje buvo planuota?
– Iš dalies taip. Papildomai treniravausi ir ruošiausi kovai parteryje su savo bei kitais treneriais. Mačiau, kad jis yra Muay Thai kovotojas. Nors jo kovų nežiūrėjau, man tai pasakė treneris.
– Pergalingu veiksmu tapo alkūnės laužimas?
– Taip, tai buvo alkūnės sąnario laužimas. Iš apačios, mano tradicinis. Esu labai patenkintas, kupinas džiaugsmo. Atrodo, kad dabar daugiau nieko nereikia. Tai neapsakomas jausmas. Labai noriu padėkoti savo fanams. Eidamas į ringą jaučiausi geriau, nei namie. Visi palaiko, visi draugai – tiesiog fantastika.
– Donatas Simanaitis sakė, kad neplanavo tavo kovos, tačiau tu pats veržeisi į ringą?
– Taip, kadangi aš turėjau traumelę – Lenkijoje man lūžo ranka ir pusantro mėnesio nesportavau. Man buvo sunku reabilituotis, pati ranka dar nėra visiškai sugijusi. Bet tikrai prašiau kovos, sakiau, kad pasiruošiu ir man jos labai reikia. Noriu įrodyti visiems, kad aš galiu kovoti. Noriu įrodyti, kad praėjusį kartą prancūzui pasisekė ir aš noriu revanšinės kovos. Tada tai buvo mano klaida. Iš dalies džiaugiuosi jam pralaimėjęs, nes aš pasimokiau iš klaidos. Dabar pasimokiau, tokių klaidų nebedarau. Taip pat noriu padėkoti D. Simanaičiui, kuris man padėjo įrodyti, kas yra kas.
– Kokie tavo tolesni planai?
– Gegužės 22 d. planavome vykti į Japoniją, tačiau kai tokie įvykiai vyksta, kol kas niekas neaišku. Nesinorėtų gauti radiacijos. Be abejo, aš noriu kovoti, noriu tobulėti. Aišku, dar bus šansų, tačiau, ko gero, svarbiausia yra saugoti sveikatą. Jei situacija Japonijoje susitvarkys – kovosiu šimtu procentu.
– Prieš tau įeinant į ringą arenoje skambėjo Mike'o Tysono žodžiai.
– M. Tysonas yra mano kovos idealas. Nors jis yra boksininkas, man jo žodžiai, jo kovos yra kažkas nemirtingo. Man jis – kovų dievas, įkvėpėjas. Ir tie žodžiai... Kuo arčiau ringo esi, tuo įgauni daugiau pasitikėjimo. Kai esi ringe – esi dievas. Tai įkvepia, tai duoda pasitikėjimo. Atrodo, kad jis yra šalia ir visa tai tau sako į ausį.
– Ar stebi lengvasvorių bokso žvaigždžių – Manny Pacquiao ir Floydo Mayweatherio – kovas?
– F. Mayweatheris patinka, bet atrodo, kad jis su tuo savo lankstymusi... Keliuku tik tais „bam"... Aišku, tai yra boksas. Man labiau patinka sunkiasvoriai, tačiau šuolaikinio sunkiasvorių bokso aš nežiūriu. Žiūriu praeities boksą – M. Tysonas, Muhammadas Ali. Šuolaikinis boksas yra šiek tiek komercinis. Pažiūriu pirmą raundą ir pagalvoju, kad verčiau eisiu muzikos paklausyti. Be to, man patinka M. Pacquiao. Tai yra tikras boksininkas – jis juda, greitis, tempas... Tai yra fantastika. Aišku, F. Mayweatheris irgi geras. Visgi man labiausiai patinka M. Tysonas, M. Ali ir... Rocky Balboa (juokiasi).
